Užsieniečiai paveldėtą žemę privalo parduoti

Esu buvus lietuvaitė, dabar - Vokietijos pilietė. Šią vasarą mirus seneliui paveldėjau jo žemę kaime ir dalį miško. Prieš išvykstant į Vokietiją buvo pradėta palikimo byla. Notarė sakė žinanti, kad užsieniečiai negali būti žemės savininkai ir privalo žemę parduoti. Ar tikrai privalėsiu parduoti tai, ką paveldėjau ir kiek tam laiko duota?

Anot advokato padėjėjo Gyčio Koržinsko, Civilinis kodeksas numato, kad tuo atveju, jeigu žemę paveldi įpėdinis, kuris pagal Lietuvos įstatymus negali turėti nuosavybės teisės į žemę, jis įgyja teisę tik į pinigų sumą, gautą pardavus paveldėtą žemę.

"Žemė pagal įpėdinio pateiktą paveldėjimo teisės liudijimą parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka įpėdinio nurodytam pirkėjui arba aukcione. Gauta suma išmokama įpėdiniui, atskaičius pardavimo arba aukciono organizavimo išlaidas", - aiškino teisininkas.

Jo teigimu, teisės aktai numato, kad Europos Sąjungos valstybėse įsteigti juridiniai asmenys bei šių šalių piliečiai bei nuolatiniai gyventojai, taip pat Lietuvos nuolatiniai gyventojai, neturintys Lietuvos pilietybės, turi teisę mūsų šalyje įsigyti steigimo dokumentuose nurodytai veiklai skirtų esamų pastatų ir įrenginių eksploatavimui reikalingus ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus, taip pat žemės sklypus tokiems pastatams ir įrenginiams statyti bei eksploatuoti su įstatyme numatytomis išimtimis.

"Šiuo atveju paveldėti žemės ūkio paskirties ar miško paskirties žemės ne Lietuvos piliečiui negalima", - konstatavo G. Koržinskas.

Anot teisininko, notaras privačios žemės savininko įpėdinio prašymu turi išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, kuriame nurodyta, kad privačios žemės savininko įpėdinis, paveldėjęs žemės sklypą ar jo dalį, turi teisę į pinigų sumą, gautą pardavus paveldėtą žemės sklypą ar jo dalį.

"Po to šį liudijimą gavęs asmuo turi kreiptis į apskrities viršininką su prašymu leisti parduoti paveldėtą žemės sklypą jo nurodytam pirkėjui arba aukcione. Apskrities viršininkas arba jo paskirtas apskrities viršininko administracijos darbuotojas pateiktą prašymą ir prie jo pridėtus dokumentus turi išnagrinėti per 5 darbo dienas nuo pateikimo dienos ir pavesti apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento žemėtvarkos skyriui organizuoti žemės sklypo pardavimą", - aiškino G. Koržinskas.

Tokią žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį turi pasirašyti apskrities viršininkas arba jo paskirtas administracijos darbuotojas. Pardavus žemės sklypą, Žemėtvarkos skyrius apie tai per 15 darbo dienų nuo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo informuoja įpėdinį įteikdamas pasirašytinai arba išsiųsdamas jam registruotu laišku vieną žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties egzempliorių ir pažymą, kurioje nurodyta pinigų suma, gauta pardavus žemės sklypą ir žemės sklypo pardavimo ar aukciono organizavimo išlaidos. Pinigų suma, gauta atskaičius žemės sklypo pardavimo ar aukciono organizavimo išlaidas, pervedama į įpėdinio nurodytą sąskaitą.

"Kai žemės sklypas parduodamas išsimokėtinai, pirkėjas atsiskaito už žemės sklypą pagal pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą atsiskaitymo tvarką ir terminus. Žemėtvarkos skyrius pirkėjo pervestas įmokas per 10 darbo dienų nuo įmokos gavimo perveda į privačios žemės savininko įpėdinio nurodytą sąskaitą", - sakė advokato padėjėjas, pabrėžęs, kad terminas parduoti žemę pagal paveldėjimo teisės liudijimą nenustatytas.

Be to, paveldimo turto mokesčio įstatyme, numatyta, kad kai nenuolatinis Lietuvos gyventojas, nesantis Lietuvos piliečiu, paveldi pinigus, išmokėtinus už Vyriausybės nustatyta tvarka parduotą paveldėtą žemę, mokestis Valstybinei mokesčių inspekcijai už tokio turto pardavimą nemokamas.

Klausimus specialistams galite siųsti el. paštu [email protected]  arba adresu "Vakarų ekspreso" redakcija, M. Mažvydo al. 3, LT-92131 Klaipėda.