Už žalingus šaliai sprendimus teks atsakyti

Lietuvoje dar kartą mėginama sutramdyti nusižengti mėgstančius valstybės tarnautojus. Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo, kad valstybei padaryta žala iš valdininkų būtų išieškoma ne kas mėnesį paimant iki 20 proc. jų algos, o daugiau nei 20 proc. Tačiau projekte nieko nekalbama apie žalą darančius politikus. Jie ir toliau galės siautėti nebaudžiamai. Šiemet du Seime pateikti siūlymai buvo nukreipti ir prieš politikus, tačiau, savaime aišku, nepasiekė net pateikimo stadijos.

Griežčiau - tik valdininkams

Šiuo metu galiojantis Valstybės tarnybos įstatymas numato, kad žalos atlyginimas išieškomas iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio ir negali viršyti 20 proc. valdininkui priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio. Anot VRM, tokia nuostata yra ydinga, nes daromos išskaitos ribojamos labiau, nei tai numato Civilinio proceso kodeksas, todėl VRM parengė įstatymo pataisą, kuria siūlo 20 proc. ribą panaikinti.

Pataisos autorė, VRM Teisėkūros skyriaus patarėja Audra Ambrazaitienė „Respublikai“ paaiškino, kad šiuo metu galioja tokia nuostata: jei dėl kurio nors valdininko kaltės valstybės ar savivaldybės institucija patiria žalą, žalą atlygina ją patyrusi įstaiga, tačiau vėliau ji išieškoma iš valdininko. Tiesa, jei žala padaryta netyčia, iš valstybės tarnautojo negalima išsiieškoti sumos, didesnės nei 9 vidutinės jo algos. Kai žala tyčinė, tada apribojimų nėra. Tiesa, A.Ambrazaitienė prisipažino nežinanti, ar Lietuvoje yra buvęs bent vienas atvejis, kai prasižengusiam valdininkui teko valstybei atlyginti padarytą žalą.

„O valstybės ir savivaldybių politikams tokios nuostatos negaliotų“, - akcentavo A.Ambrazaitienė. Anot jos, politikų atsakomybę esą nustato kiti teisės aktai. Pavyzdžiui, Seimo narių - Seimo statutas. Tačiau jame nėra nė žodžio apie padarytos žalos atlyginimą.

Dulka stalčiuose

Tiesa, šiemet jau buvo du bandymai įvesti atsakomybę ir politikams, tačiau abu patyrė fiasko.

Seimo narys Gintaras Songaila buvo registravęs Civilinio kodekso pataisą, kuri numatė finansinę atsakomybę valstybės ar savivaldybių pareigūnams už žalingą sprendimą, už kurį jie balsavo. Tiesa, pats parlamentaras dar registruodamas projektą vasarą prieš Seimui balsuojant dėl naujos atominės elektrinės statybų neabejojo, kad jo siūlymui nebus pritarta, nes tokiu atveju už elektrinės statybas balsavę seimūnai po kelerių metų esą turėtų atlyginti milijardinę žalą.

„Tarkime, Seimas nubalsuoja už kokį nors projektą, kuris valstybei padarys 1,5 mlrd. litų žalą. Jei „už“ balsuoja 100 Seimo narių, kiekvienas jų solidariai turėtų valstybei padengti po 15 mln. litų žalą. Manau, logiška, kad jei žala padaryta, ją kažkas turėtų padengti. O logiškiausia, kad padengtų kaltininkai. Tačiau žala turėtų būti atlyginama ne iš karto, o tik paaiškėjus, kad priimtas sprendimas iš tiesų buvo žalingas“, - projekto esmę paaiškino G.Songaila. Tačiau dokumentas net nebuvo įtrauktas į plenarinių posėdžių darbotvarkes ir iki šiol guli stalčiuje.

Lygūs ir lygesni

Toks pat likimas ištiko ir dar metų pradžioje parlamentaro Juliaus Veselkos pateiktą kiek nuosaikesnį projektą - Seimo statuto pataisas, numatančias, kad Seimo nariai, balsavę už įstatymus, kuriuos vėliau Konstitucinis Teismas pripažįsta prieštaraujančiais Konstitucijai, būtų baudžiami 3 mėn. jų atlyginimo dydžio bauda.

„Kiekvienam piliečiui, kuris pažeidžia įstatymus, taikoma vienokia ar kitokia atsakomybė. Tik politikieriai susigalvojo, kad apie viską gali spręsti ir jokios atsakomybės neprisiimti, išskyrus politinę. O politinė atsakomybė - nulinė. Todėl aš labai realiai siūlau prilyginti Seimo narius kiekvienam šalies piliečiui ir už blogą darbą bausti ne politiškai, o materialiai“, - paaiškino J.Veselka.

Anot jo, ši pataisa net nebuvo įtraukta į Seimo darbotvarkę pateikimui.

„Paaiškino, kad mano siūlymas prieštarauja Konstitucijai, kuri numato, kad demokratija yra nebaudžiama. Kodėl politinis elitas taip mėgsta demokratiją? O todėl, kad demokratijoje valdžioje esantys politikai yra nebaudžiami ir nepakaltinami, kol tarpusavyje nesusirieja. Savaime aišku, nepraėjo ir G.Songailos siūlymas, kuriam aš irgi pritarčiau. Tačiau aš registravau gerokai švelnesnį, nes žinojau, kad griežtesnis tikrai bus atmestas. Už žalingų sprendimų priėmimą politikai tikrai privalo būti baudžiami“, - įsitikinęs J.Veselka.

Daugybė aferų

Anot politiko, per laikotarpį nuo Nepriklausomybės atkūrimo priimta daugybė sprendimų, šaliai atnešusių daugiamilijardinę žalą. J.Veselka mano, kad kaltieji ne tik turi sėdėti už grotų, bet ir visą gyvenimą padenginėti nuostolius.

„Tarp baisiausių sprendimų paminėčiau pirmalaikį Ignalinos atominės elektrinės uždarymą, dėl ko sėdėti turėtų už sutartas stojimo į ES sąlygas atsakingi pareigūnai, nes šaliai padaryta maždaug 40 mlrd. litų žala. Juk vieno reaktoriaus atstatymas kainuoja apie 20 mlrd. litų, o uždaryti buvo du reaktoriai. Reikėtų nubausti ir kaltuosius dėl „Mažeikių naftos“ atidavimo JAV kompanijai „Williams“, kai bendrovę nuvariusiems amerikiečiams už tai net buvo sumokėta apie 200 mln. litų. Taip pat kaltieji turėtų sėdėti ir už „Alitos“ pardavimą, kai padaryta apie 30 mln. litų nuostolių. Taip pat turėtų būtų nubausti ir tie, kas stumia naujos elektrinės projektą, kaltieji, „Lietuvos kurą“ už litą pardavę olandams, leidimo kilnoti žemę iniciatoriai ir t.t. Galėčiau ilgą sąrašą sudaryti. Jei iš visų būtų išieškota padaryta žala, susidarytų vienų metų Lietuvos bendras vidaus produktas, siekiantis apie 105 mlrd. litų“, - dėstė J.Veselka.

Užsienyje politikai - ne šventos karvės

Kitose Europos valstybėse politikai nėra šventos karvės, kurių negalima bausti. Pavyzdžiui, Prancūzijos teisėsauga aktyviai domisi buvusio šalies prezidento Nikola Sarkozi (Nicolas Sarkozy) vaidmeniu galimai neteisėto rinkimų kampanijos finansavimo istorijoje.

Buvusi Ukrainos premjerė Julija Tymošenko nubausta 7 metų laisvės atėmimo bausme kaip viršijusi įgaliojimus su Rusija pasirašant dujų tiekimo sutartį, esą atnešusią šaliai apie 188 mln. JAV dolerių (528,3 mln. litų) žalą, ir t.t.

„Ukraina parodė tikros demokratijos pavyzdį: visi turi būti vienodai atsakingi prieš įstatymus. Tačiau kaip visa ES sukilo dėl J.Tymošenkos suėmimo! Kaip išdrįsote tokio lygio politiką pasodinti? Visa eurobiurokratija susivienijo prieš vienodų normų taikymą politikams ir kitiems žmonėms, nes kiekvienas eurobiurokratas bijo, kad ir jis gali būti pasodintas“, - įsitikinęs J.Veselka.

Algis KRUPAVIČIUS, profesorius, politologas:

„Paprastai įvairiose valstybėse politikai už savo priimamus sprendimus tiesiogiai nėra baudžiami finansiškai ar laisvės atėmimu: dažniausiai vadovaujamasi nuostata, kad jie bus nubausti rinkėjų per artimiausius rinkimus. Tačiau viskas turi priklausyti nuo to, kas yra padaryta, kokio dydžio prasižengimas ir nuostolis. Manau, kad jei politikai priima sprendimus žinodami apie būsimą žalą, jie turėtų būti baudžiami, nes padaromi milijardiniai nuostoliai, kuriuos turi padengti mokesčių mokėtojai“, - dėstė A.Krupavičius.

Tiesa, anot profesoriaus, įvedant griežtesnę atsakomybę politikams už priimamus sprendimus nereikia perlenkti lazdos: reikia bausti tik už tyčinį balsavimą žinant, kad sprendimas tikrai padarys žalą.

„Nes kitaip nė vienas politikas nesiims drąsesnių, rizikingesnių sprendimų ir tenkinsis kompromisiniais variantais, veikiančiais trumpalaikėje perspektyvoje. Tad turime nebūti nei per griežti, nei per liberalūs. Pavyzdžiui, dėl Visagino atominės elektrinės negalima bausti už jos statymą balsavusių politikų, nes dabar niekas negali žinoti, ar sprendimas atneš naudą, ar žalą. Problema ta, kad pas mus ekonominės prognozės atliekamos nekokybiškai, neapskaičiuojamas išlaidų ir būsimos naudos santykis“, - įsitikinęs A.Krupavičius.