Už klaidas moka tik maži

Valstybės kontrolė ragina savivaldybes išsireikalauti žalos atlyginimą iš mokyklų vadovų, kai jų neteisėtai atleistiems mokytojams teismai priteisia tūkstantines kompensacijas. Tačiau iš aukštų pareigūnų, kurių neteisėtai atleisti pavaldiniai prisiteisia po kelis šimtus tūkstančių litų, reikalauti atlyginti nuostolius nedrįstama.

Užkliuvo auditoriams

Prienų rajono savivaldybė rengiasi atiduoti teisman du buvusius gimnazijų direktorius ir pareikalauti atlyginti bent dalį nuostolių, patirtų išmokėjus kompensacijas už priverstines pravaikštas jų neteisėtai atleistiems mokytojams.

Pernai teismas sugrąžino į darbą Jiezno gimnazijos lietuvių kalbos mokytoją ir priteisė sumokėti jai per 23 tūkst. litų už visą priverstinės pravaikštos laiką.

Vykdydama teismo sprendimą, Jiezno gimnazija su mokytoja atsiskaitė mokinio krepšelio lėšomis ir už tai gavo pylos iš Valstybės kontrolės (VK), nes mokinio krepšelio lėšos buvo sumokėtos darbuotojui, realiai nevykdžiusiam mokytojo pareigų.

VK savivaldybei taip pat rekomendavo išieškoti padarytus nuostolius iš mokytoją atleidusios gimnazijos direktorės Dalios Bredelienės.

Išieškojimo suma ribota

Savivaldybės Teisės ir personalo skyriaus vedėja Vytautė Draugelytė „Respublikai“ sakė, kad į teismą ketinama kreiptis ir dėl žalos, atsiradusios neteisėtai atleidus kūno kultūros mokytoją iš Prienų „Žiburio“ gimnazijos.

Ir D.Bredelienė, ir „Žiburio“ gimnazijos direktorius Aidas Aldakauskas šiuo metu jau atleisti šalių susitarimu.

„Jų atsakomybė ribota, pagal Darbo kodeksą išieškoti galima tik iki 3 vidutinių atlyginimų dydžio sumas, - teigė teisininkė ir pripažino, kad iki šiol savivaldybei neteko per teismą reikalauti atlyginti žalą iš įstaigų vadovų. - Nenoriu prognozuoti, bet gali būti, kad teismas neįžvelgs tyčios mokyklų direktorių veiksmuose“.

Žalą gimdo nekompetencija

Valstybės kontrolės 3-iojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Rita Švedienė „Respubliką“ tikino, kad valstybės auditoriai rekomendacijas išieškoti žalą, padarytą neteisėtais atsakingo asmens sprendimais, teikia visada.

„Šiemet panašus atvejis buvo ir Kelmėje, - prisiminė ji. - Bet rajono savivaldybės taryba nesutiko kreiptis į teismą dėl žalos išieškojimo. Tuomet buvo priimtas valstybės kontrolieriaus pavaduotojo sprendimas, įpareigojantis savivaldybę tai padaryti“.

Pasak R.Švedienės, mokytojų atleidimai mažėjant moksleivių skaičiui yra natūralus dalykas, bet problemos dažniausiai kyla dėl kompetencijos stokos.

„Manyčiau, kad teisiškai sutvarkyti atleidimo iš darbo procedūras mokyklų vadovams turėtų padėti savivaldybių teisininkai, - teigė ji. - Nes aptikę procedūrinių pažeidimų teismai paprastai darbuotojus grąžina į darbą, jiems priteisiamos kompensacijos už priverstines pravaikštas ir bylinėjimosi išlaidas. O įstatymai numato, kaip neteisėtais sprendimais padaryta žala turi būti išieškoma iš kaltų asmenų“.

Sieks kompromiso

Kelmės rajono savivaldybės vicemeras Kęstutis Bilius „Respublikai“ patvirtino, kad liepą tarybai iš naujo bus teikiamas sprendimo projektas išieškoti žalos atlyginimą iš Pakražančio vidurinės mokyklos direktorės Nijolės Čepauskienės. Jos neteisėtai atleistai mokytojai teismas priteisė sumokėti 12 tūkst. litų kompensaciją.

„Mes neturime kito kelio, nes neteikdami siūlymo iš naujo nevykdytume VK sprendimo, - aiškino K.Bilius. - Nežinau, ar taryba pakeis nuomonę. Praėjusį kartą buvo atmestas siūlymas išieškoti 1 mėn. dydžio sumą, ir direktorė pati buvo sutikusi. Ko gero, tai būtų kompromisas, kuris galbūt nuramintų ir besiskundusį žmogų, kuris žinomas kaip labai konfliktiškas asmuo“.

Skalpuojami ne visi

Ne ką rečiau darbuotojų atleidimai neteisėtais pripažįstami ir valstybės tarnyboje. Valstybės tarnybos įstatymas numato žalos išieškojimą regreso tvarka iš neteisėtus sprendimus priėmusių valstybės tarnautojų, tačiau negirdėti, kad valstybės institucijos mėgintų tai daryti, nors valdininkų klaidos mokesčių mokėtojams kainuoja nepalyginti daugiau nei mokyklų vadovų.

Antai šįmet solidžią 150 tūkst. litų kompensaciją už priverstines pravaikštas gavo buvęs sostinės Sapiegos ligoninės vadovas Jurgis Gediminas Rimdeika. Bet 70-metį atšventęs gydytojas nedžiūgauja, kad pinigus jam sumokėjo ne įstatymus pažeidę Vilniaus apskrities viršininko administracijos valdininkai, o Vilniaus miesto universitetinės ligoninės, perėmusios Sapiegos ligoninės įsipareigojimus, darbuotojai ir ligoniai.

O buvę likviduotos apskrities administracijos klerkai ir toliau sėdi šiltose valdiškose vietose ramūs, kad atlyginti mokesčių mokėtojams padarytą žalą iš jų niekas nė neketina reikalauti.

Egidijus BIČKAUSKAS, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, teisininkas:

Dar nuo sovietmečio pas mus egzistuoja tokia praktika, kad tas, kuris pavogė vištą, būtinai sės į kalėjimą, o pavogęs milijoną kaip gyveno gerai, taip ir toliau gyvens. O gal dar geriau.

Finansinės drausmės reikia laikytis, bet turėtų būti tam tikros protingumo, sąžiningumo, padorumo ribos. Jeigu pinigai elementariai buvo paimti iš vienos kišenės ir perdėti į kitą, didelės žalos nėra padaryta. O per didžiules aferas, kurios valstybei atneša milžiniškus nuostolius, niekada jokios žalos iš nieko neišieškoma ir nė nebandoma to daryti. Mūsų valstybėje atsakomybės už neteisėtus veiksmus klausimas, ar tai būtų privatizacija, ar darbuotojo atleidimas, yra visiškai neišspręstas ir netaikomas.