Uoste bus ieškoma paveldo

Išsaugoti uosto plėtros teritorijoje atsidūrusius namus pasiūlęs uostamiesčio jaunimas paskatino uosto valdžią bei paveldosaugininkus išsiaiškinti, kiek ir kokios vertės pastatų apskritai esama uosto žemėse bei kaip su jais būtų galima pasielgti.

Po Jaunųjų konservatorių lygos Klaipėdos filialo miesto ir uosto vadovams adresuoto kreipimosi, kuriame pasiūlyta užuot griovus pastatus Nemuno gatvėje 75 ir 91 juos rekonstruoti ir pritaikyti jūrinio verslo reikmėms, suorganizuota paveldosaugininkų bei uostininkų diskusija.

Pasak UAB Keleivių ir krovinių terminalo generalinio direktoriaus Benedikto Petrausko, minėtus gyvenamuosius namus kažin ar galima pritaikyti net ir visuomeniniams poreikiams - vos per metrą nuo jų eis geležinelis, o pastatų pamatai bei konstrukcijos tokiai vibracijai nesantys pritaikyti.

B. Petrausko siūlymu, pastatus reikėtų užfiksuoti, aprašyti, o medžiagą išplatinti bibliotekoms ir muziejams.

Tačiau šiais dviem gyvenamaisiais pastatais, iš kurių gyventojus jau kitąmet numatyta iškeldinti, o pačius namus - nugriauti, diskusijos metu neapsiribota. Šios savaitės pabaigoje Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio, savivaldybės Paveldosaugos skyriaus specialistai, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovai planuoja kartu apžiūrėti uosto žemėse esančius objektus, o vėliau diskusija bus tęsiama, sprendžiama, ką vertėtų išsaugoti.

Pasak architektės Snieguolės Stripinienės, prieš keliolika metų Uosto direkcija jau buvo ėmusis panašaus darbo - pastatai buvo suskaičiuoti, nufotografuoti.

"Reikėtų apvažiuoti ir iš naujo apžiūrėti, kas liko. Bet kad dabar neliktų nebaigta - ką traukti į saugotinų sąrašą, ko netraukti", - sakė ji.

Istorikas Dainius Elertas atkreipė paveldosaugininkų dėmesį ir į tai, kad uosto plėtrai numatytose teritorijoje esama ne tik architektūrinio, techninio, bet ir archeologijos paveldo.

Giedrė NORVILAITĖ