Uostamiesčio žygeivis

Akcija "Aš - pilietis"

Pėsčiomis keliauti po Lietuvą Juozas Algimantas Liesis pradėjo nuo penkiolikos. Jo pirmieji mokytojai buvo Algimantas Knašas, Česlovas Kuvikas, tragiškai kelionėje žuvęs Liudas Alseika. "Jie į mane "dūšią" įdėjo. Todėl atkūrus Lietuvos
nepriklausomybę galvojau, kad tai, ką jie į mane sutalpino, aš turėčiau grąžinti",- apie sumanymo keliauti Klaipėdos Sausio 15-osios sukilimo dalyvių keliais pradžią kalbėjo vienu iš šešiolikos pilietiškiausių pripažintas uostamiesčio žygeivis.

Bet "grąžinti" vis kas nors trukdė: dar neužauginti vaikai, pirmosios kadencijos miesto Tarybos nario veikla, Lietuvos kariuomenės kūrėjų sąjungos Klaipėdos skyriaus valdybos pirmininko pareigos (dabar jis tik šios organizacijos narys), bandymai studijuoti ir kiti "trukdžiai". Viskas tarsi stojosi į savo vietas, kai 2001 metais sugrįžęs iš plaukiojimo po jūras bičiulis Martynas Pocius pakvietė pakeliauti.

Tuo metu su šviesaus atminimo savanoriu Kaziu Budginu jau buvo pririnkęs medžiagos apie 1923 metų sausio 15-osios sukilimą ir Klaipėdos prijungimą prie Lietuvos. Su Martynu patraukęs Palangos link, ties Nemirseta J. A. Liesis prisiminė pasakojimą, kaip sukilėliai, ėję iš Palangos į Klaipėdą, pamatė žiburius jūroje ir pagalvojo, kad tai - Antantės laivai, nes apie juos buvo įspėti. Iš kur žemdirbiai, besispiečiantys aplink Klaipėdą, galėjo žinoti, kad tai tiesiog Nemirsetos žvejai su savo laiveliais iš žūklės grįžta?..

Toji kadaise sukilėlio pasakota istorija ir pažadino J. A. Liesio norą sukilėlių keliais pavedžioti daugiau žmonių, kad šie irgi kai ką sužinotų. Jau kitais metais žygis vyko ne vasarą, kaip su bičiuliu Martynu, o autentišku laiku - sausio 15-osios naktį. Iš Palangos tąkart keliavo jau 15 žmonių. Dabar tokie žygiai iš Kretingos, Gargždų, Priekulės vyksta kasmet. Žinoma, sukilėlių žygių takų schemų niekas nėra palikęs. Maršrutus nusibraižo patys šių dienų žygių dalyviai.

J. A. Liesis apgailestauja, kad dar vis per mažai žino apie tą sukilimą. "Ir klaipėdiečiai per mažai žino apie jį", - netgi sielvartauja tų žygių organizatorius. Jis džiaugiasi, kad sausio 15-oji - jau ir Lietuvoje minimų dienų sąraše. "Pamatysit, kada nors ši diena bus ir šventė. Didelė šventė ne tik klaipėdiečiams, bet ir visai Lietuvai. Kol kas Klaipėdos prijungimas prie Lietuvos vis dar nėra deramai įvertintas", - pranašavo Juozas Algimantas.

Jam apmaudu, kad Klaipėdoje iki šiol nė vienas gatvė nėra pavadinta tų įvykių dalyvių, jų organizatorių vardais. Vienintelė, primenanti sukilimą - Sausio 15-osios gatvė. Jam apmaudu, kad dar pirmojoje Klaipėdos tarybos kadencijoje pradėtas darbas dėl gatvių pavadinimų Klaipėdos savanorių sukilėlių vardais nuėjo perniek. Apie tai, kad šiandien būtų tokios galimybės svarstomos, jis negirdi. "O reikėtų. Juk per miesto arterijų pavadinimus mes irgi mokomės ir prisimenam gimtojo miesto istoriją",- įsitikinęs jis.

Kad ir kaip ten būtų, Klaipėdos sukilimo istorijos žygiuose mokosi vis daugiau žmonių: nuo keliolikos 2002-aisiais iki kelių šimtų šiemet.

Paklaustas, kaip žygio dalyvius sukviečia, jų organizatorius sakė, kad pats geriausias - bevielis "telefonas", kai kartą keliavę apie tokius dalykus praneša ir kitiems. "Jau kelintus metus žygiuoti į Klaipėdą atvažiuoja ir iš kitų miestų. Dėl to labai džiaugiamės. Gal kada nors ateis tas laikas, kai žygiuoti rinksis kaip į Jūros šventę - visa Lietuva",- užsisvajojo J. A. Liesis.

Gražina JUODYTĖ