Uostamiesčio "senelis"

Akcija - "Aš - pilietis"

Vienu iš šešiolikos pilietiškiausių klaipėdiečių pripažintas Vitalijus Chomičenkas jau daugiau kaip dešimtmetį Klaipėdoje pravardžiuojamas "daugiavaikiu tėvu". Dabar jam galima "prikabinti" dar vieną "titulą" - sunkiai auklėjamų jau užaugintų vaikų atžalėlių "senelis".

Kartą Savivaldybės valgykloje pamačiusi "daugiavaikį tėvą" su pulkeliu atvestų papietauti paauglių, nusistebėjau, kaip "kietai" su jais Vitalijus kalba. Man tai pasirodė visai nepedagogiška. Pasitaikius progai, tai ir išrėžiau Vitalijui. "Jie pedagogiškos kalbos paprasčiausiai neišgirstų, nes su jais niekas iki tol nei žmoniškai, nei švelniai nekalbėjo. Jie išgirsti gali tik tai, prie ko jie įpratę",- labai nuoširdžiai paaiškino "tėvas". O tie, kuriuos buvo atsivedęs papietauti darbštumo ugdymo mokyklos "Dešimt talentų" vadovas, buvo atėję iš itin sunkių šeimų ar netgi nežinančių, kas toji šeima yra. V. Chomičenkas juos norėjo "prijaukinti", suteikdamas galimybę pamatyti, iš kokių lėkščių valgoma, kurioje rankoje laikoma šakutė, o kurioje - peilis. Kad pajustų, kaip atrodo normalus stalas su servetėlėmis. Ir apskritai, kaip normaliame gyvenime žmonės elgiasi.

Kai su Vitalijumi susitikome kaip su akcijos "Aš - pilietis" nominantu, paklausiau, iš kur pinigai tokioms pamokoms?

"Ai, gatvėje vienos bendrovės vadovas Jurgis Aušra pats mane susistabdė ir paklausė - "Gal pagalbos reikia?" Žinoma, progos nepraleidau. Tai dar ir kalėdinį vakarėlį "Jolos" kavinėje parėmė. Šios kavinės savininkė nuolaidų pritaikė. Buvo puiki vakaronė",- sublizgėjo V. Chomičenko akys.

Kitaip nei kai kurių kitų labdarinių organizacijų vadovams, V. Chomičenkui jau seniai nebereikia įrodinėti savo sąžiningumo. Visi žino: jei paaukos bent keliolika centų, jie bus panaudoti tik sunkiai auklėjamų vaikų labui. Kai su juo kalbėjomės, paskambino Klaipėdos priemiesčio verslininkas, kuris atraportavo baigiąs surinkti kompiuterį, kurį padovanos mokyklai.

Tiesa, rėmimo tenka paieškoti ir pačiam. Paprastai eina į tokias organizacijas, kurios ką nors gamina. Pavyzdžiui, Kalėdoms viena bendrovė dovanų sudėjo savo gaminamos produkcijos - vaikai atsidžiaugti negalėjo: spalvotas popierius, spalvoto kartono lakštai, guašas... Ko daugiau bereikia?

Vaikai mokykloje būna tol, kol joje sukinėjasi pats Vitalijus. Paišo, skaito, bendrauja. Tikra šeima.

Vitalijus prisiminė, kokia buvo sunki pradžia, kai jo paprašė pagalbos tokių vaikų stovykloje 1995-aisiais. "Stovykloje buvo penki hiperaktyvūs vaikai. Tai aš su jais "užsitąsydavau" taip, kad parėjęs namo turėdavau kelias valandas pamiegoti. Dabar, kai į mokyklą ateina hiperaktyvus vaikas, aš iš karto pareiškiu: "Tu - hiperaktyvus, o aš - dar hiperaktyvesnis, tad nemanyk, kad tu su manimi aktyvumu pasivaržysi". Pradžiai tiek pakanka, kad viskas stotųsi į savo vietas",- auklėjimo subtilybių neslėpė "tėvas".

"Pedagogikos" jis sėmėsi dar Tauralaukyje, kur gimė, užaugo ir subrendo. Viso Tauralaukio vaikai jį vadindavo geruoju dėde, nes visada kišenėje turėdavo kokį saldainį. Ir puikiai suvokė, kaip tiems vaikigaliams trūksta žmogaus, su kuriuo galėtų pasikalbėti apie jų reikalus.

Tos draugystės su Tauralaukio vaikais štai ir baigėsi pedagogika. Prieš gerus septynerius metus V. Chomičenkas įgijo socialinio darbuotojo darbo žinių. O prieš kelerius metus pajuto, kad jam stinga pedagogikos žinių, tai dar jų įgyti pasišovė Klaipėdos kolegijoje. "Su vaikais bendraudavau intuityviai. Pamaniau, kad reikia ir bendravimo teorijos, vaikų sveikatos sutrikimų žinių. Ir neapsirikau - kolegijoje tų žinių pasisėmiau",- sakė jis.

Ugdymo mokykloje nuo penkerių iki aštuoniolikos metų jau yra užaugę Gintarė, Artūras, Sigitas, Ugnius. Nepaisant sudėtingų gyvenimo aplinkybių, vietas po saule, įgydami profesijas, atrado mokyklos auklėtiniai Julija, Jovaras, Sandra, Viktoras. Kai kurie jau augina savo vaikus ir dažnai juos atveda pas Vitalijų. "Aš jau keturių "pacaniukų" ir vienos mergytės "senelis", - ne be pasididžiavimo pranešė jis.

Kai Klaipėdoje vyksta įvairūs rinkimai, V. Chomičenko pavardė nuolat dominuoja, ir jis yra pelnęs pačių įvairiausių titulų. Bet bene labiausiai jis didžiuojasi buvusio Jungtinės Karalystės ambasadoriaus žmonos įvertinimu: "Esu apvažiavusi visą pasaulį, bet tokio unikumo, kaip Jūs, nesu nei mačiusi, nei girdėjusi",- teigė ji.

Didelės euforijos Vitalijus nejaučia ir dabar, kai atsirado šešiolikos pilietiškiausių Klaipėdiečių sąraše. "Ar aš jame esu, ar nesu, vistiek esu pilietis",- nė kiek nesimaivydamas pareiškė jis.

Gražina JUODYTĖ