Pozicija
Praėjusį savaitgalį Lietuvos gydytojų sąjunga paskelbė, jog nepavykus susitarti su valdžia dėl didesnių atlyginimų medikai streikuos - nebeteiks ne tik planinės, bet ir skubios pagalbos.
Uostamiesčio medicinos įstaigų vadovai pripažįsta, jog sveikatos apsaugoje susikaupė daug problemų, tačiau nemano, kad streikas - geriausia priemonė šioms problemoms spręsti.
Pritrūks šeimos gydytojų
Klaipėdos miesto pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausioji gydytoja Loreta Jankauskienė sakė nepritarianti streikui, nes šis būdas, kada gali nukentėti pacientai, nėra etiškas. Ji siūlytų didesnio finansavimo siekti derybomis su Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybine ligonių kasa.
Gydytoja mano, jog derybos būtinos ne tik dėl didesnio finansavimo, bet ir dėl pačios reformos netobulumo. "Svarbiausia, kad būtų paskelbta aiški strategija, o dabar reforma vyksta į visas puses iš karto".
"Buvo deklaruota, kad padidintos lėšos, tačiau niekas jų negavo. Patys įstaigoje kėlėme atlyginimus iš vidinių resursų, stengėmės teikti daugiau mokamų paslaugų. Didesnis finansavimas pirminei sveikatos priežiūrai būtų išeitis", - sakė centro vadovė.
Ji įsitikinusi, jog Klaipėda skirstant lėšas pirminei sveikatos priežiūrai ministerijos yra labiausiai skriaudžiama: per daugelį metų ji nėra gavusi jokios medicininės įrangos. Ši įranga dažniausiai skiriama kaimo ambulatorijoms, kur nenaudojama dulka. Skųstis negali ir didieji Lietuvos miestai.
Jei finansavimas nebus padidintas, - mano L. Jankauskienė, - greitai uostamiestis pajus ir šeimos gydytojų stygių. Per praėjusius metus darbo centre nepasiprašė jau nė vienas jaunas specialistas.
Jūrininkų pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiasis gydytojas Vytautas Grigalauskas taip pat streikui nepritartų. "Reikia visą sistemą peržiūrėti, visą reformą, o ne nuo to pradėti", - tikino ir šio centro vadovas. Problemų esą daug, o žadėtieji pridėti 10 proc. prie atlyginimo įstaigai davę ne tiek naudos, kiek nuostolių.
V. Grigalauskas visgi nusiteikęs optimistiškai: "Keičiasi valdžia, ateis naujas ministras, dar reikia šiek tiek palaukti..."
Siūlo vienytis
Klaipėdos ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis į klausimą, ar pritartų streikui, atsakė iškalbingai: "O ar norėtumėte, kad medikai streikuotų?"
Didesnio finansavimo, sakė jis, reikia siekti kitokiomis priemonėmis. "Norint iškelti reikalavimus, reikia, kad medikai būtų vieningi, - sakė jis. - Nėra vienos organizacijos, vienijančios visus medikus. Gydytojų sąjunga, jungianti tik kokį 30 proc. gydytojų, streiko nesuorganizuos ir vienai jai derėtis neišeis. Reikia medikams, visoms jų organizacijoms vienytis ir tada gražia forma paspausti".
Spaudimas, anot mediko, esąs tikrai reikalingas, nes pinigų sveikatos priežiūrai trūksta, o finansavimas nedidėja. Kad gautų deklaruotuosius 10 proc. prie atlyginimo, medikai turi daugiau dirbti, o "kad dirbtų - reikia daugiau žmonių, priemonių, pinigų".
Jūrininkų ligoninės vyriausiasis gydytojas Jonas Sąlyga streikui taip pat nepritaria. Siekiant gauti geresnius atlyginimus, jis siūlytų patiems gydytojams būti aktyvesniems ir išbandyti paprastesnes priemones, kaip derybos.
Derybos su Vyriausybe, siekiant, kad sveikatos apsaugai nuo bendrojo vidaus produkto būtų skiriama daugiau lėšų, - sakė J. Sąlyga, - turi būti ne vienkartinės, o pastovios.
Uostamiesčio gyventojus nuramino ir Greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausiasis gydytojas Rimvydas Juodviršis. "Jokiu būdu nestreikuosim, - patikino jis. - Atlyginimai labai maži - pritariu, kažkokios priemonės būtinos. O mums streikuoti neleidžia ir įstatymas."
Genovaitė PRIVEDIENĖ
Rašyti komentarą