Ūkio bankas: aferos nuo Lietuvos iki Balkanų

Ūkio banko žlugimas sutrupino dar vieną jo įkūrėjo Vladimiro Romanovo verslo imperijos stulpą - prieš keletą mėnesių Bosnijoje ir Hercegovinoje buvo nacionalizuotas „Balkan Investment Bank“ (BIB), kurio steigėjai buvo Ūkio bankas ir Ūkio banko investicinė grupė (ŪBIG). Buvęs nacionalizuoto banko darbuotojas „Respublikai“ sakė, kad ši keista finansų įstaiga užsiėmė neaiškių Rusijos įmonių pinigų plovimu, o korupciniai ryšiai su buvusia Serbijos Respublikos (viena iš dviejų Bosnijos ir Hercegovinos autonominių dalių) valdžia daugelį metų leido BIB išvengti Ūkio banko likimo.

Bania Lukos centre įsikūręs Vladimiro Romanovo „Balkan Investment Bank“ vienus klientus viliojo prabangia pastato išore ir geromis palūkanomis už indėlius, kitus - neribotomis galimybėmis išplauti nešvarius pinigus.

Banką perėmė valstybė

Iki Bania Lukoje esančio banko nacionalizavimo 18 proc. jo akcijų priklausė ŪBIG, o pats Ūkio bankas savo turėtas BIB akcijas buvo pardavęs prieš keletą metų.

Kaip rašoma Bosnijos ir Hercegovinos interneto tinklalapiuose, po Ūkio banko kracho BIB vadovas Edvinas Navickas (buvusios Ūkio banko tarybos pirmininkės Editos Karpavičienės jaunesnysis brolis - red. past.) banko klientus ramino, kad BIB dėl Lietuvos banko bankroto nenukentės, nes jų kapitalai nesusiję. Be to, BIB yra aktyvus Serbijos Respublikos viešojo sektoriaus partneris, jam patikėta dalyti daugiau nei 50 mln. markių (apie 90 mln. litų) kredito paramą serbų ekonominiam sektoriui.

Tačiau liepos 12 d. BIB valdyba ir E.Navickas buvo nušalinti, siekiant apsaugoti valstybės ir indėlininkų interesus, paskirtas laikinas administratorius. Mat ištyrus banko finansus paaiškėjo, kad 2012 m. jis patyrė 33,6 mln. eurų nuostolį, nors prieš metus rodė gavęs 1,5 mln. eurų pelno.

Valstybė savo lėšomis 30 mln. eurų padidino BIB įstatinį kapitalą ir šiuo metu valdo 99,95 proc. jo akcijų. Ketinama keisti ir banko pavadinimą.

Nedirbo tik su bin Ladenu

Vienas iš buvusių BIB darbuotojų (pavardė redakcijai žinoma) „Respublikai“ atskleidė, kad šis bankas daugybę metų nevykdė privalomųjų rodiklių ir normatyvų. Respublikos centrinio banko priežiūros agentūra po kiekvieno kasmetinio banko patikrinimo surašydavo aibę pažeidimų, tačiau BIB vadovybė nesistengė jų taisyti.

Su priežiūros agentūra buvo maloniai bendraujama, nuolat žadama, kad viskas bus padaryta, kad tik ši pagaliau atstotų.

„Banko pagrindinė užduotis buvo aptarnauti V.Romanovui nuo 2001 m. priklausiusios Biračo molžemio gamyklos operacijas, aišku, buvo atliekamos ir visos universalaus banko operacijos. Tačiau visa verslo esmė - daryti Rusijos klientams tam tikras bankines operacijas, operatyvius pinigų pervedimus, - sakė vyras. - Pinigai atkeliaudavo, pabūdavo kelias valandas ir iš karto išplaukdavo į kitas sąskaitas. Šias operacijas aptarnavo keletas konkrečių žmonių atskirame skyriuje. Žinoma, bankas turėjo vykdyti pinigų plovimo prevenciją. Ir vykdė, bet ji apsiribodavo oficialiu sąrašu tokių klientų kaip Osama bin Ladenas, su kuriais dirbti buvo draudžiama visos Europos bankams“.

Pinigų kilmė neaiški

Kokia tų kelias valandas banke pabūnančių pinigų kilmė, galima tik spėlioti. Aišku, kad tokios operacijos atliekamos specifiniams klientams, kam tai aktualu. Pavyzdžiui, kokiam nors didelio Rusijos turgaus savininkui, kuris per dieną susirenka milijoną eurų grynaisiais ir jam labai svarbu kuo greičiau šiuos pinigus legalizuoti.

„Kažkas perka milijoną televizorių, atsiunčia sąskaitą, daro pavedimą pardavėjui, o šis pinigus perveda kitur. Tikrinant sąskaitas, neretai paaiškėdavo, kad tokia įmonė, daranti milijoninius pavedimus, konkrečiu adresu net neegzistuoja“, - pateikė pavyzdį pašnekovas.

Banko darbuotojai stengėsi, kad pinigai bent dieną pagulėtų banke ir leistų uždirbti nors vienos dienos palūkanas - už milijono palaikymą maždaug 100 JAV dolerių, dar 70-100 paimdavo už pavedimo padarymą.

„Bankas nuolat dirbo nuostolingai. Visą laiką buvo jaučiama, kad jis naudojamas kaip įrankis kažkam kitam, bet ne tam, kad jis pats būtų gera ir pelną nešanti finansų įstaiga“, - sakė buvęs darbuotojas.

Ginklų prekeivių šešėlis

Kad BIB turėjo prastą reputaciją, rodo dar ir tai, kad nė vienas normalus užsienio bankas nesutiko atidaryti jam korespondentinės sąskaitos.

„Kiekvienas bankas turi savo vindikacijos tarnybą, ši tai jau žino, su kuriais bankais galima dirbti, su kuriais verčiau neprasidėti. Jei atsisako, vadinasi, banko reputacija abejotina, jo vykdomos operacijos - įtartinos, - sakė buvęs BIB darbuotojas. - Buvo net kilęs skandalas, rodos, su „Deutsche Bank“, kuris aptiko kažkokias rusų operacijas, susijusias su ginklų prekyba. Tada vokiečiai ir padėjo kryžių bendravimui su BIB“.

Ūkio bankas taip pat figūravo galbūt iš ginklų ir narkotikų sandorių gautų pinigų plovimo skandale, kuris 2011 m. pabaigoje kilo Maskvoje.

Rusijos federalinės saugumo tarnybos pareigūnai tų metų gruodžio 23-iąją krėtė Maskvos kredito banko patalpas, ieškodami neteisėtos bankinės veiklos įrodymų. Pareigūnai aptiko šimtų įtartinų „vienos dienos“ bendrovių finansinius dokumentus, įrodančius, kad per jų sąskaitas praplaukė dešimtys milijardų rublių. Dauguma šių bendrovių klientų turėjo sąskaitas Ūkio banke. Federalinės saugumo tarnybos pareigūnai įtarė, kad Maskvos kredito banke veikė organizuota grupė, plovusi reketininkų, narkotikų ir ginklų prekeivių pinigus, kurie buvo perpumpuojami ir per Ūkio banką.

Iš Bania Lukoje esančio banko, kaip aiškino buvęs jo darbuotojas, visi tarptautiniai pervedimai keliaudavo pirmiausia į Ūkio banką, o per šio korespondentinį tinklą pasiekdavo įvairių šalių klientų sąskaitas.

Beje, ir Lietuvoje pareigūnai atliko net tris tyrimus dėl Ūkio banke ir paties V.Romanovo sąskaitoje atsiradusių pinigų kilmės. Vienas tyrimas baigėsi neaiškių milijonų, kurių savininkas taip ir neatsirado, konfiskavimu Lietuvos valstybės naudai.

Kapitalas - popierinis

BIB pritrauktus klientų pinigus buvo stengiamasi kažkokiais būdais paimti sau, pavyzdžiui, išduoti paskolas susijusiems asmenims ir įmonėms, kurių grąžinti nebereikia.

„Žmogus būdavo „pririšamas“ ta paskola, - teigė pašnekovas. - Tarkime, jums oficialiai išduodama 1 mln. litų paskola, jūs pasirašote, kad esate skolingas, ir už tai gaunate 100 tūkst., o jeigu kas nutiktų, reikalas pasiektų teismą, atsakingas liksite jūs su savo asmeniniu turtu“.

Jo manymu, ir Ūkio banko kapitalo didinimas buvo atliekamas per BIB fiktyviai, pasinaudojant nuosavos turto vertinimo bendrovės paslaugomis, kuri akcijas ir turtą įvertindavo gerokai didesnėmis sumomis, nei šie iš tiesų verti.

Pavyzdžiui, UAB su minimaliu 10 tūkst. litų įstatiniu kapitalu, kur dirba vienas žmogus, akcijas turto vertinimo įmonė įvertina milijonu litų. Argumentai gali būti kuo įvairiausi, pavyzdžiui, tas UAB žada valdyti milžiniškus sporto rūmus. Kitas pavyzdys - nuperkamas butas už 100 tūkst. litų, o įvertinamas milijonu, skirtumas užstatomas bankui.

„Paimama paskola, kuri negrąžinama, o tuos pinigus kitą dieną V.Romanovo giminės ar susiję asmenys perveda į BIB. Pavedimai „suvaikšto“ tarp abiejų bankų, o tais pinigais paskui fiktyviai didinamas Ūkio banko įstatinis kapitalas“, - paaiškino pašnekovas.

Į premjero kabinetą nesibelsdavo

Nepaisyti jokių bankinės veiklos reikalavimų V.Romanovo bankas galėjo dėl glaudžių ryšių su serbų respublikos valdžia. Maždaug pusė visų banke laikomų lėšų buvo laikomos Finansų ministerijos ir valstybinių įstaigų sąskaitose.

„Kai bankas pritrūkdavo pinigų, užtekdavo skambučio finansų ministrui, ir pinigų atsirasdavo. Nepaisant to, kad ir Bosnijoje ir Hercegovinoje galiojo reikalavimas valstybinėms įstaigoms diversifikuoti riziką ir laikyti lėšas keliuose bankuose. O normali valdžia tokiame banke kaip BIB iš viso lėšų nelaikytų. Bet kai bankų priežiūros tarnyba bandydavo imtis priemonių prieš jos nurodytų pažeidimų net nesiruošiantį taisyti banką, finansų ministras (Aleksadras Dzombičius, vėliau tapęs premjeru iš iš šio posto atsistatydinęs 2013 m. vasario 27 d. - red. past.) ją tiesiog „nugesindavo“, - pasakojo buvęs BIB darbuotojas.

Daug kas Bania Lukoje stebėdavosi, kad V.Romanovas pas Vyriausybės vadovą galėjo užeiti be jokio išankstinio perspėjimo ir net nepasibeldęs.

Suprantama, ranka ranką plauna. Pasirodo, iš Finansų ministerijos per BIB eidavo įvairūs keisti pavedimai. Dažniausiai jie būdavo skirti atsiskaityti už kažkokias paslaugas, kurių realiai nebuvo. Pavyzdžiui, maždaug po 6 tūkst. markių (apie 11 tūkst. litų) reguliariai būdavo pervedama kaip parama vieno kaimo krepšinio klubui, kurio savininkas buvo pats ministras pirmininkas.

„Teko ne kartą važiuoti pro tą miestelį, jame net mokyklos nėra, trys namai stovi, kaip iš jų galima surinkti krepšinio komandą“, - juokėsi pašnekovas.

Ūkio banko žlugimas keistai sutapo su Respublika Srpska vyriausybės atsistatydinimu. Įtartinas bankas nebeteko „stogo“ ir naujoji valdžia jį nacionalizavo.

Artimiausiu metu „Respublikoje“ skaitykite, kas sieja Ūkio banko šeimininkus su socdemais.