Ūkininkų galvos skausmas – pasėlius niokojantys stumbrai

Bendrovės vadovas Gytis Giedraitis sako, kad apsiginti nuo šių didžiulių gyvūnų labai sudėtinga, o atlyginama žala neatitinka realios padėties.

„Liepė mums, ūkininkams, pirkti piemenis, patiems saugotis. Bet ar galima 30 stumbrų sulaikyti su viena viela? O žalos tiek neatlygina, kiek iš tiesų jos padaroma“, – teigė jis.

Krekenavos regioninio parko direktorės Almos Kavaliauskienės teigimu, laisvėje vaikšto gerokai daugiau stumbrų nei jų yra stumbryne, ir populiacija didėja.

„Mano žiniomis, stumbryne yra apie 20 stumbrų, o laisvėje yra trys bandos. Viena Panevėžio rajone visada laikosi, prie Upytės, Ėriškių laukų. Žiemą teko stebėti, kad savaitę laikėsi netoli kelio Upytė-Krekenava. Bandoje buvo apie 15 individų. Kitos dvi bandos, kiek žinau iš stumbrininko, yra Kėdainių rajone, apie 40 stumbrų, ir Radviliškio rajone. Vis atsiskiria nuo tų bandų vienas kitas patinas, tad gali būti ir vaikštančių pavienių stumbrų“, – pasakojo ji.

Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Vytas Jakubonis sako, kad realiai padarytą žalą įvertinti sunku.

„Atrodo, komisija atvažiuoja, apskaičiuoja, apžiūri tuos plotus, bet tas vertinimas yra gana subjektyvus. Plotai yra po 50 hektarų, po 100 hektarų, juos apeiti, apvažiuoti praktiškai neįmanoma“, – sakė jis.

Tačiau jis pripažįsta, kad Panevėžio rajone didžiausią žalą ūkininkų pasėliams vis dėlto padaro stumbrai.

„2011 metų skaičiavimais, šernai elniai, stirnos padarė žalos už beveik 37 tūkst. litų, o stumbrai – už 63 tūkst. litų“, – kalbėjo V. Jakubonis.

Jeigu nori pamatyti natūralią gamtą, turi pakentėti ir prisiderinti prie jos. Aplinkos ministerija stumbrų medžioti neleidžia, nes šie gyvūnai įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą, jų apsaugą reglamentuoja Europos teisės aktai.