Tyrimas: nedarbo bijo labiau nei blogėjančios sveikatos

Profesinių ligų valstybės registro duomenimis, per pastaruosius penkerius metus profilaktiškai tikrinant sveikatą, įtarta tik 5–19 proc. profesinių ligų, kurios vėliau buvo užregistruotos. Didžioji dauguma ligų įtarta darbuotojui pačiam kreipusis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kai liga jau buvo vėlyvos stadijos ir žmogus tapo iš dalies ar visiškai nedarbingas, rašoma pranešime spaudai.

Beveik nenustatoma kai kurių grupių profesinių ligų, pavyzdžiui, onkologinių, alerginių, infekcinių, kurias sukelia kenksmingi cheminiai, biologiniai darbo aplinkos veiksniai. Dėl šių priežasčių Higienos instituto Profesinės sveikatos centro specialistai atliko tiriamąjį projektą „Darbuotojų periodinių sveikatos patikrinimų ir profesinių ligų nustatymo įvertinimas“.

Tyrimo metu buvo apklausti 238 šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai ir 119 pacientų, kurie kreipėsi dėl profesinės ligos nustatymo.

Profesinę ligą yra įtarę pusė (50,4 proc.) periodinius darbuotojų sveikatos tikrinimus atliekančių šeimos gydytojų. Tačiau nustatytos formos pranešimą užpildė ne visi gydytojai, kurie įtarė profesines ligas (62,7 proc.). Nepildžiusieji teigė, jog šių dokumentų parengimas – tai papildomas darbas, už kurį jiems nemokama, – priedo prie atlyginimo už profilaktinių sveikatos tikrinimų atlikimą teigė negaunantys net 81,5 proc. gydytojų. Dalis šeimos gydytojų prisipažino, jog paisė ir paciento prašymo nepildyti dokumentų.

Tyrimo metu paaiškėjo, jog tik 19,3 proc. gydytojų mano, jog dabartinė profilaktinių darbuotojų sveikatos tikrinimų tvarka leidžia anksti nustatyti ankstyvą profesinės ligos stadiją. Dauguma įsitikinę, jog darbuotojų profilaktiniuose sveikatos tikrinimuose turėtų dalyvauti ir visuomenės sveikatos specialistas, ergonomikos specialistas, psichologas bei toksikologas.

Tyrimas parodė ir tai, kad daugiau negu pusė šeimos gydytojų savo žinias, atliekant periodinius darbuotojų sveikatos tikrinimus, vertina kaip vidutines arba nepakankamas, tačiau daugiau kaip trečdalis (35,3 proc.) jų niekada nesikonsultuoja su darbo medicinos gydytojais. Be to, kone penktadalis (19,3 proc.) šeimos gydytojų pacientus tikrina neišklausę darbo medicinos kursų, trečdalis (32,5 proc.) kursuose yra buvę daugiau kaip prieš penkerius metus.

Kita vertus, gerai darbo medicinos kursus įvertino tik 57,6 proc. šeimos gydytojų. Pagrindiniai priekaištai kursų rengėjams – prasta dėstymo kokybė ir priemonės, pasenusi informacija bei nepakankama kursų trukmė.

Darbuotojų motyvų ir patirties, siekiant profesinės ligos patvirtinimo, analizė parodė, kad 84,9 proc. respondentų profesinė liga buvo įtarta tik patiems kreipusis dėl susirgimo į gydytoją. Nors periodiniai sveikatos tikrinimai buvo atliekami 94,1 proc. darbuotojų, kuriems vėliau buvo nustatyta profesinė liga, šių tikrinimų metu profesinė liga įtarta tik 4,2 proc. apklaustųjų.

Didžioji dauguma žmonių, kurie kreipėsi dėl profesinės ligos nustatymo, buvo vyresni nei 50 metų amžiaus, vyrų – 2,5 karto daugiau nei moterų. Moterų išsilavinimas buvo aukštesnis nei vyrų. Dažniausios respondentų profesijos buvo vairuotojai ir traktorininkai. Daugiau nei pusės pajamos pastaruosius pusę metų buvo sumažėjusios arba jie bijojo, kad gali sumažėti. 67 proc. jų tikėjosi gauti piniginę kompensaciją. Beje, kreipęsi nustatyti profesinę ligą net 13,4 proc. respondentų darbe patyrė finansinių nuostolių. O beveik pusė (47,9 proc.) teigė darbe jaučiantys įtampą, nes dėl to nepatenkintas darbdavys.

Darbuotojai skundėsi, kad profesinė liga jiems neįtarta periodinio sveikatos tikrinimo metu, nes gydytojas neskyrė pakankamai laiko ir dėmesio jų sveikatai patikrinti (48,4 proc.) arba respondento sveikata paskutinio periodinio sveikatos tikrinimo metu buvo geresnė (46,2 proc.).

62,5 proc. respondentų teigė, jog jiems nepakako gydytojo suteiktos informacijos apie kenksmingų veiksnių poveikį sveikatai bei sveikatos tikrinimo rezultatus. O iki įtariant profesinę ligą, kad tokios egzistuoja žinojo mažiau kaip pusė (45 proc.) respondentų.

Tyrimą atlikę Higienos instituto specialistai parengė siūlymus Sveikatos apsaugos ministerijai. „Visų pirma būtina sukurti profilaktinių darbuotojų sveikatos tikrinimų kokybės kontrolės sistemą, kurią administruotų Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba. Ji turėtų registruoti gydytojus, kurie išklausė darbo medicinos kursus ir turi teisę atlikti profilaktinius darbuotojų sveikatos tikrinimus. Taip pat tarnyba turėtų reguliariai audituoti šių gydytojų teikiamų paslaugų prieinamumą ir kokybę“, – teigia Higienos instituto Profesinės sveikatos centro Inovacijų skyriaus vadovė Rasa Venckienė.

Ji mano, kad būtina sugriežtinti kompetencijos reikalavimus šeimos gydytojams, atliekantiems profilaktinius darbuotojų sveikatos patikrinimus. „Reikėtų ilgesnių nei 36 valandų privalomųjų darbo medicinos kursų, bei ne rečiau kaip kas penkerius metus atnaujinti žinias. Kursų kokybė turėtų būti iš esmės pagerinta, o gydytojai už šį darbą – skatinami,“ – priduria vadovė.

Specialistai taip pat siūlo įteisinti ekonominius svertus, kurie skatintų darbdavius rūpintis savo darbuotojų sveikatos priežiūros kokybe.