Tradicinės trumpiausios nakties linksmybės ant Jono kalnelio.

Praėjusį sekmadienį, birželio 22 d., Jonus, Janinas ir visus liaudies tradicijoms neabejingus klaipėdiečius Etnokultūros centras pakvietė atšvęsti trumpiausią metų naktį ant Jono kalnelio.
Jau pakeliui link Jono kalnelio žmonės būriavosi Danės pakrantėje ties "Meridianu". Skvere sumontuotoje scenoje Joninių proga koncertą miestelėnams ir svečiams dovanojo grupė "Studija". Kitas susispietimo taškas - valčių ir vandens dviračių nuomos punktas. Joninės - šventė, kurios metu buvimas šalia vandens ne tik romantiškai nuteikia, bet ir turi daug magiškų galių.
Nors daug žmonių pasiliko prie "Meridiano", plaukiojo valtimis bei vandens dviračiais, minia susibūrė ir prie didžiulio Joninių laužo, pamėklėmis ir žolynais apipintomis kartimis papuoštoje Jono kalnelio saloje. Žmonės plūste plūdo pasveikinti vardines švenčiančius, ąžuolo lapų ir laukų žolynų vainikais pasipuošusius Jonus bei Janinas, atlikti magiškas trumpiausios nakties apeigas, išgerti alaus ir pasiausti grojant liaudiškai muzikai.
Tradiciškai Joninių linksmybėms vadovavo uostamiesčio folkloriniai ansambliai ir jau ne pirmi metai šią dieną į Klaipėdą atvykstanti liaudies muzikos žvaigždė Veronika Povilionienė. Šiemet garbi viešnia ant Jono kalnelio koncertavo su savo neofolkloro ansambliu "Valija" iš Vilniaus. Pirmą kartą uostamiestyje viešinčio ansamblio šiuolaikiškai atliekamos melodingos lietuvių liaudies dainos suteikė Joninių šventei naujų spalvų, intelektualaus dvasinio skaidrumo.
Klaipėdos folkloro kolektyvų atliekamos smagios liaudiškos melodijos, šmaikštūs vakaro vedėjai ir alus Joninių dalyvius įtraukė į siautulingą šokių bei apeiginių žaidimų sūkurį.
Vidurnaktį trumpam linksmybių šurmulį nutraukė magiškas ritualas - Joninių lauže buvo sudegintos iš pagaikščių sukaltos, žolynais papuoštos, pamėklės, simbolizuojančios visokį blogį ir nelaimes, o ant kalnelio šlaito sužibo daugybė deglų.
Įveikę piktąsias dvasias klaipėdiečiai buvo kviečiami eiti ieškoti paparčio žiede slypinčios laimės. Deja, miestas yra miestas. Kadangi miško su paparčiais netoliese Jono kalnelio nėra - žmonės ėmė skirstytis namo. Žinoma, ne visi - kai kas liko ant kalnelio iki paryčių, matyt labai troško po gydomųjų galių turinčią rasą pasivolioti...