Toliau nuo tuštybės mugės

Vėlinės

Vakar ir kone visą savaitgalį automobiliai upėmis plaukė į Lėbartų, Joniškės, Gargždų, Laugalių kapines. Ir tik Karklės kapinaitėse vakar buvo ramu, kaip ir derėtų tokią dieną.

Kapinaitės nedidelės, todėl ties jomis nebuvo nei automobilių grūsčių, nei eismą reguliuojančios policijos. Karklė nuo senų senovės - žvejų kaimelis. Tačiau tokią dieną paklausti žmonės, kur galėtų ilsėtis tikras Karklės žvejys, ne ką tegalėjo nurodyti. Šaknys čia, bet būstai jau visai kitur. Štai, ir Eida Viršilienė gyvena ne Karklėje, o Kalotėje. Bet čia palaidota jos mama Gerda Gunga ir dvi močiutės seserys su labai paplitusiomis Karklėje Tydeck pavardėmis. Čia ilsisi ir ponios Eidos krikštatėvis Helmut Tydecks. Jis - buvęs žvejys. Ir jo sūnus Melnragėje tebepuoselėjąs žvejo amatą.

Gertrūda Vaškevičiūtė Valaitienė - Karklėje gimusi ir augusi, bet jau seniai joje nebegyvena. Ji per metus tik du tris kartus iš Kretingos atvažiuoja į Karklės kapines, nes jose ilsisi jos mama ir brolis.

Prie poeto keturvėjininko Salio Šemerio-Šmerausko sutvarkyto kapo nieko nepavyko aptikti. Sutrukdyta prie šalia esančių savų artimųjų kapų buvusi moteris paaiškino, kad gretimą kapą prižiūrinti tikrų tikriausia vietinė karkliškė Rūta Enzinaitė.

Gal todėl, kad Karklės kapinaitės buvo nušviestos saulės ir čia pat ošė jūra, mirusiųjų ir gyvųjų ryšys atrodė natūralesnis nei, tarkim, Lėbartų ar Joniškės kapinėse, kur lietuvio širdžiai tarsi ir brangintinos dienos tampa "tuštybės muge", kurioje, apgaudinėdami save, pabrėžtinai demonstruojame meilę velioniams. O ar jiems pakako mūsų dėmesio, gėlių, kol jie dar tuo galėjo džiaugtis gyvi?

Gražina JUODYTĖ