Tobulintis smagiau nei atostogauti

Urėdai mokosi sanatorijose

Prieš pat savaitgalį Birštono „Versmės“ sanatorijoje vyko dviejų dienų komunikacijos mokymai miškų urėdams, šią savaitę toks seminaras vyks Druskininkuose. „Respublikai“ atsiųstame laiške vienos iš pasitobulinti kviečiamų urėdijų darbuotojas piktinosi, kad nenurodyta net mokymų tema, tačiau akcentuota, kad vakare „numatomas baseinas“.

Neatskleisti pavardės prašęs miškininkas teigė, kad darbuotojų kvalifikacijai kelti kiekviena urėdija kasmet išleidžia apie 40-50 tūkst. litų, mat mokymai dažniausiai vyksta Druskininkuose, Birštone, Palangoje - tokiose vietose, kur galima pasilepinti pirtelėmis ir baseinais, pamiršti visus rūpesčius.

„Tikrai ne mokymai yra tokių renginių esmė. O paskui „pasitobulinusius“ urėdus atkeliauja didžiulės sąskaitos urėdijoms. Suskaičiavus, kad urėdijų yra 42, galima apytiksliai įvertinti, kiek valstybei tokie mokymai kainuoja - apie 1,5 mln. litų per metus. O paskui sakoma, kad mediena brangsta“, - valstybės lėšų švaistymu piktinosi pašnekovas.

Teisėjų rojus

Vis dėlto miško urėdų mokymosi sanatorijoje sąlygos nė iš tolo neprilygsta toms, kokiomis kvalifikaciją tobulina teisėjai. Valstybės lėšomis išlaikoma Nacionalinė teismų administracija (NTA) turi nuosavą teisėjų mokymo centrą vaizdingoje Želvos ežero pakrantėje Molėtų rajono Sanklodiškių kaime.

2007 m. už daugiau kaip 6 mln. litų pastatytuose rūmuose Temidės tarnams sudarytos prabangios sąlygos ne tik mokytis. Išėję iš konferencijų salių, jie gali kaitintis saunoje, turkštis baseine su kaskadomis, žaisti biliardą ir boulingą.

NTA vadovė Reda Molienė „Respubliką“ tikino, kad išlaikyti mokymo centrą yra pigiau, nei pirkti visas su mokymais susijusias paslaugas rinkoje.

„Be to, apie 100 tūkst. litų per metus jis uždirba papildomai už teikiamas paslaugas. Tos lėšos naudojamos pastato ir įrangos priežiūrai. Nors sakote „rūmai“, bet kai kuriose vietose jie jau pradeda byrėti. O valstybės biudžeto pinigai šiam centrui skiriami tik teisėjų mokymams“, - tikino R.Molienė.

Šiais metais centrui skirta 460 tūkst. litų valstybės biudžeto lėšų. Pernai prie Želvos ežero kvalifikaciją gerino 3,5 tūkst. teisėjų, jų padėjėjų, prokuratūros, Specialiųjų tyrimų tarnybos darbuotojų.

Už baseino, pirties, boulingo ir kitas paslaugas centras uždirba maždaug 6 tūkst. litų, likusius 94 tūkst. suneša konferencijoms mokymo centrą besinuomojantys bankininkai, verslininkai ir kiti subjektai, pageidaujantys po nuobodžių seminarų atsigaivinti baseinuose ir pirtyje.

Ir valstybės auditoriai ilsisi

Mokymo centrą Giruliuose turi ir Valstybės kontrolė. Jame vyksta valstybės auditorių mokymai, o vasarą jie gali ten apsigyventi, nuvykę pailsėti prie jūros.

Valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė sutinka, kad mokymo centro išlaikymas nesusijęs su tiesiogine kontrolierių veikla, tačiau tikina, kad valstybės lėšos naudojamos racionaliau.

Šių metų pirmąjį pusmetį už mokymo centro komunalines paslaugas sumokėta 32 tūkst. litų. Šiuo laikotarpiu jame mokėsi 213 Valstybės kontrolės darbuotojų iš viso 200 akademinių valandų. Pasak G.Švedienės, jeigu reikėtų nuomotis konferencijų sales tokiam mokymų kiekiui, kainuotų apie 20 tūkst. litų.

Be to, per pusmetį mokymo centre nakvojo 82 į komandiruotes išvykę darbuotojai. Jeigu jie būtų apsigyvenę viešbučiuose, už 182 naktis būtų tekę pakloti daugiau kaip 27 tūkst. litų. O už vasaros poilsį mokymo centre darbuotojai šįmet iš viso sumokėjo 34 tūkst. litų ir su kaupu padengė centro išlaidas komunalinėms paslaugoms.

Suskaičiavo ir pamiršo

Vos prieš porą metų Saulėlydžio komisija suregistravo visas legalias ir mokymo centrų vardais užmaskuotas valdžios įstaigų poilsio vieteles ir paragino jų atsikratyti. Seimas poilsio namus Palangoje pardavė, Vyriausybė perdavė Ūkio ministerijai, kiti tokių objektų valdytojai muistėsi, kol vajus tyliai užgeso.

„Respublikos“ paklausta, kokios valstybės institucijos vis dar išlaiko mokymo centrus ir poilsio bazes ir kiek tai kainuoja, Vyriausybės kanceliarijos Viešojo valdymo skyriaus vedėja Marytė Rozalienė patikino tokios informacijos neturinti.

„Vajus nėra praėjęs, bet mūsų darbotvarkėje šio klausimo kol kas nebuvo, - aiškino ji. - Reikia iš naujo duomenis apie tuos mokymo centrus surinkti, nes per kelerius metus jų skaičius galėjo pasikeisti“.

Andrius MAZURONIS, Seimo narys:

Vieną kartą reikia baigti su tokiais „mokymais“. Jeigu valstybės kontrolieriams ar teisėjams ir reikalingi mokymai, tam tikrai nereikia turėti didžiulės poilsiavietės - vienai ar dviem dienoms galima išsinuomoti konferencijų salę.

Jeigu tai atsiperka, kaip jie tikina, tai kodėl didžiulės privačios įmonės, kurių daug platesnės galimybės, savo darbuotojams mokymo paslaugas perka, o ne stato poilsiavietes? Nes tai būtų skriauda akcininkams ir pelno švaistymas. O kai tai leidžia sau valstybės institucijos, matome akivaizdų neūkiškumą.

Mano galva, tai tam tikras sovietinių laikų reliktas, kaip ir valdžios rezervatas Turniškėse. Vyriausybė turėtų aiškiai išreikšti šios valdančiosios daugumos politinę valią, kad poilsio valstybės tarnautojams organizavimas nėra valstybės funkcija. Ir jeigu įstaigose ta politinė valia realizuojama nebus, bus pareikalauta asmeninės jų vadovų atsakomybės.