Tirpstantis sniegas Klaipėdos nepaskandins?

Klaipėdoje kasdien vis daugėjant sniego daugelis su baime laukia meto, kai viskas pradės tirpti. Civilinės saugos specialistai kol kas nepanikuoja, nes dar neaišku, ar atlydys bus staigus. Esą klaipėdiečiams už pavasarinį atodrėkį kur kas baisesnės vasaros liūtys ir stiprūs vėjai.

Kitą savaitę uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius ketina organizuoti žinybų pasitarimą ir spręsti, kaip būtų galima pasiruošti galimam potvyniui nutirpus sniegui.

"Civilinės saugos specialistai turi tam pasiruošti ir imtis prevencinių priemonių. Viską reikia labai aiškiai suplanuoti ir pateikti prognozes. Jau turime karčios patirties, kai buvo pralaužta Danės užtvanka, užtvino Tauralaukis, Žolynų gatvė, gyventojų namai. Žinome skaudžias vietas ir Klaipėdos gatvėse, pavyzdžiui, Mokyklos gatvė", - vakar teigė R. Taraškevičius.

Šilutė jau ruošiasi

Pasak Civilinės saugos specialistų, tai, kad sniego priversta daug, dar nereiškia, kad pavasarį būtinai sulauksime potvynio. Jei šilta temperatūra kaitaliosis su šaltuku, gali būti, kad sniegas ištirps palengva ir jokių padarinių nepaliks.

Visgi ruošiamasi blogiausiam. Jau dabar Šilutės rajone tose vietose, kur dažniausiai kyla potvynis, pastatyti kelių eismo ženklai, draudžiantys įvažiuoti.

"Nors potvynio dar nėra, tie ženklai iš anksto pastatyti dėl to, kad aštrių pojūčių mėgėjai ten nelandžiotų, nes labai dažnai tenka tokius aistruolius gelbėti", - aiškino Klaipėdos apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai laikinai vadovaujantis Algimantas Kloviškis.

Be to, esą jau yra įspėta kariuomenė, kad ruoštųsi galimam potvyniui. Lankomi Šilutės rajono ir Pagėgių savivaldybės gyventojai, norima išsiaiškinti, kiek žmonių yra ligotų ir kiek prireiktų evakuoti.

Nebuvo 60 metų

Tuo metu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos tarnybos vedėjas Rimantas Imbrus svarsto, kad pavasariniai potvyniai uostamiesčiui bėdų paprastai nepridaro.

"Mano žiniomis, paskutinis pavasarinis potvynis Klaipėdoje buvo apie 1950-uosius metus. Šiaip dažniausiai Klaipėda dėl išsiliejusios Danės kenčia vasarą, kai siaučia liūtys, stiprus vėjas", - prisiminė R. Imbrus.

Žinia, 2005 m. vasarą pakilęs Danės upės vanduo suniokojo Tauralaukio ir Mažojo Kaimelio gyventojų turtą.

R. Imbrus žadėjo, kad prasidėjus atlydžiui situacija bus stebima tarsi pro padidinamąjį stiklą.

Yra rezervų

Bendrovės "Klaipėdos vanduo" generalinis direktorius Leonas Makūnas sakė neprisimenantis atvejo, kad dėl tirpstančio sniego būtų patvinusios lietaus, ar nuotekų kanalizacijos.

"Problemų iškyla tuomet, kai prasideda smarkios liūtys ir kai pakyla vanduo Kuršių mariose. Yra buvę atvejų, kai antroji nuotekų siurblinė sunkiai susidorojo su staiga užplūdusiu vandens kiekiu ir buvo patvinusi Teatro aikštė. Dėl smarkių liūčių buvo patvinusi Mokyklos gatvė. Tačiau sniegas paprastai tirpsta palaipsniui, tad tokio kiekio vandens, kaip siaučiant liūtims, paprastai nebūna", - sakė L. Makūnas.

Pasak jo, nuotekų siurblinės nepanaudoja viso turimo galingumo dirbdamos įprastu režimu. Tad esant ekstremaliai situacijai tie pajėgumai būtų panaudoti.

Edita GUDAVIČĖ