Skiriantis šeimoms kasdienis rūpestis augančiais vaikais - ką valgyti, kuo aprengti, kaip patenkinti didėjančius jų poreikius, kaip išgydyti susirgus tenka moterims. Bet ir blogiau. Moterys, patikėjusios vyro pažadais, nuskriaudžia ne tik save, bet ir vaikus. Su klausimu - kaip atgauti tai, kas prarasta, kaip grąžinti teisingumą nepilnamečių vaikų atžvilgiu - ir atėjo į redakciją klaipėdietė Aurelija K.
Aurelijos ir Dariaus K. santuoka truko apie 10 metų. Per tą laiką jiems gimė du sūnūs, šeima apsigyveno trijų kambarių su holu bute. Bet nesantaikos debesis užtemdė sutuoktinių santykius, ir Darius į butą atsivedė kitą moterį su vaiku. Tame pačiame bute gyventi tapo nebeįmanoma...
Išsikraustant Aurelijai iš bendro buto, Darius pažadėjo jai ir vaikams materialinę paramą, visišką išlaikymą ir tėvišką globą - padėti auginti vaikus, juos auklėti ir mokyti.
Aurelija K., patikėjusi vyro pažadais, pasirašė turto pasidalijimo sutartį, pagal kurią jai ir dviem nepilnamečiams vaikams atiteko 36 tūkst. litų, o Dariui K. - beveik 85 tūkst. litų.
Tiesa, sūnus Julius aštuonis mėnesius gyveno kartu su tėvu ir jo nauja šeima. Tačiau vaikas greit suprato padaręs klaidą ir grįžo pas savo motiną.
Šiandien jau dveji metai, kai Aurelija K. gyvena su abiem nepilnamečiais vaikais - vieno kambario bute, kurį nusipirko už gautus pinigus, o pats Darius su nauja šeima - senajame, trijų su holu bute. Teismo sprendimu vaikų išlaikymui iš buvusio vyro atlyginimo išskaičiuojama po 125 litus.
Gali netekti buto už senas skolas
Ne per seniausiai Aurelija K. sulaukė nemalonios staigmenos - antstoliai jos vardu atsiuntė raštą, raginantį sumokėti buto, kuriame gyvena buvęs vyras su nauja šeima, skolas už komunalines paslaugas, susidariusias dar tada, kai jie gyveno kartu, - skola siekia apie 8 tūkstančius litų. Kadangi senasis butas buvo privatizuotas Aurelijos K. vardu, teismas skolas mokėti buvo priteisęs jai.
Beje, 2001-ųjų vasarį, po to, kai butas perrašytas jo vardu, "Marių valdoms" Darius K. raštiškai pasižadėjo šias skolas padengti pats.
Jei Aurelija nesumokės senų skolų, po Naujųjų metų jos naujasis butas gali būti parduotas iš varžytinių... Mat antstoliai Aurelijai K. į jos prašymą "nukreipti" mokėjimą dabartiniam buto savininkui ir argumentus pranešė, kad sustabdyti skolų išieškojimą nėra pagrindo.
Kodėl taip atsitiko?.
Kodėl taip atsitiko, kad buvo nuskriausti du nepilnamečiai vaikai, kad gresia varžytynės? "Nežinojau įstatymų ir pasitikėjau vyro pažadais", - atsako Aurelija. Ji pasakoja, kad ne kartą kreipėsi į įvairias advokatų kontoras, tačiau ten pagalbos negavo. Lietuvos moterų lygos juriskonsultė Nijolė Orentaitė, kuri konsultuoja Aureliją, įsitikinusi, kad tokioje nepakeliamoje situacijoje moteris su vaikais atsidūrė dėl neatsakingų valstybės tarnautojų ir pareigūnų veiksmų. 2000 metų liepos 12 dieną Klaipėdos miesto apylinkės teismas, kuris išskyrė sutuoktinius, civilinio proceso metu neišnagrinėjo turto padalijimo, vaikų nepilnamečių išlaikymo klausimų. Taip pat teismai, priteisdami iš Aurelijos už komunalines paslaugas milžiniškas sumas pinigų, neišsiaiškino, dėl kokios priežasties susidarė tokios skolos, ką tuo metu veikė Aurelijos vyras. "Kaip galėjo notarė, nepaaiškinusi apie būsimas pasekmes, lengvai Respublikos vardu patvirtinti absurdišką turto padalijimo sutartį ir šiandien už nieką neatsakyti? Šiandien mes neturime teisės palikti šių neišspręstų problemų, tam Lietuvoje įkurta daugybė valstybinių institucijų, kurios gyvena iš mokesčių mokėtojų pinigų, - tvirtina Moterų lygos, kurios pagrindinis tikslas - priversti institucijas tarnauti žmonėms, juriskonsultė. - Išnagrinėjus Vaikų teisių apsaugos konvenciją, kuri buvo Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuota 1995 m., LR vaikų teisių apsaugos pagrindinį įstatymą (1996 m. kovo 14 d.), Klaipėdos miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnybos nuostatus, patvirtintus 2000 metų gegužės 16 dieną, tampa aišku, kad pastaroji tarnyba, beje, turinti juristo pareigybę, privalo dirbti, o ne tik dalyvauti teismų posėdžiuose."
Kad skolas turi sumokėti Darius K., juriskonsultei nekyla abejonių. Maža to: "jei tai būtų įvykę Amerikoje ar kitoje valstybėje, tai šis pilietis ne tik būtų priverstas kuo greičiau sugrąžinti teisingumą savo nepilnamečių vaikų ir žmonos atžvilgiu, bet ir į cypę pasodintas."
Notarė: "Turiu tikėti, kad susitarė teisingai"
Klaipėdos miesto 4-ojo notarų biuro (Taikos pr. 3) notarė Ilona Mineikienė, pasirašiusi buvusių sutuoktinių Aurelijos ir Dariaus K. turto pasidalijimo sutartį, neslėpė pažįstanti šią šeimą: "Visi notariniai sandoriai sudaromi pagal šalių išreikštą valią ir turtas dalijamas pagal abiejų sutuoktinių susitarimą. Ne notaras turtą dalija, ginčo atveju jį dalija teismas. Notaras tik patvirtina sandoryje išreikštą šalių valią. Buvę sutuoktiniai susitarė dėl turto geruoju. Aureliją K. aš puikiai pažįstu, ji nebuvo šoko būsenos. Jų ištuoka išregistruota 2000-ųjų rudenį - tai pakankamai ilgas laikas išsiaiškinti savo santykius ir susitarti, kam koks turtas atiteks. Ne valstybei, o tėvams tenka pati didžiausia atsakomybė už vaikų auklėjimą, galėjo pamąstyti, kokia turto dalis jai tenka. Ji atėjusi gavo pinigus ir sutiko su tuo, kad jai to visiškai pakaks. Pradžioje ir susitarimas tarp jų buvo toks - vienas vaikas gyvena pas ją, kitas - pas tėvą. Paskui ji įkalbėjo vieną vaiką pereiti pas ją gyventi. Jei jie susitarė - tai susitarė, aš turiu tikėti, kad vaikų atžvilgiu susitarė teisingai. Įstatyme parašyta: teisėjas, dalindamas turtą, gali atkreipti dėmesį į nepilnamečius vaikus. Tai teisėjo teisė, o pas notarą ateinama jau susitarus."
Ar padės valstybės institucijos?
Aurelija K. pagalbos kreipėsi į Vaikų teisių apsaugos tarnybą bei apylinkės prokuratūrą - kad šios tarnybos atstovautų teismuose ginant pažeistas vaikų teises, kad būtų perdalytas turtas ir skolų našta gultų ne vien ant Aurelijos K. pečių.
"Vakarų ekspresas" pasidomėjo, kaip Aurelijai su vaikais padarytą skriaudą žada atitaisyti valstybės institucijos, kokia šiuo klausimu yra jų kompetencija.
Prokurorė: "Ieškiniui nėra juridinio pagrindo"
Aurelija K. prašė prokuratūros pateikti į teismą ieškinį dėl turto padalijimo sutarties laikymo negaliojančia ir vadovaujantis LR notariato įstatymu atstovauti teisme išieškant iš notarės Ilonos Mineikienės jos padarytos materialinės žalos Aurelijai K. ir jos vaikams atlyginimą.
Prokurorė Regina Vigelienė "Vakarų ekspresą" informavo, jog, deja, reikšti ieškinio dėl turto padalijimo sutarties pripažinimo negaliojančia nėra jokio juridinio pagrindo: sutartis sudaryta prieš dvejus metus savanoriškai, pasirašyta pas notarą. "Netikiu, kad notaras nepaaiškino ar ko nors nepadarė, apgavo. Turtas pasidalytas savanoriškai, Aurelija K. jokia psichikos liga neserga, yra protaujantis žmogus. Vaikus gintume visada, bet šiuo atveju nėra objektyvių priežasčių. Vien tai, kad ieškininiam pareiškime užrašysim, kad ginam nepilnamečių teises, nebus ieškinio įrodymas. Nematau būdų, kaip padėti. Ir notarei nėra pagrindo kelti baudžiamąją bylą."
Tiesa, prokurorė pažadėjo padaryti viską, kad skola už komunalines paslaugas būtų priteista Dariui K. Tuolab kad jis pasirašęs pasižadėjimą jas sumokėti.
"Mūsų kompetencija ribota"
Klaipėdos savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnybos viršininkė Gražina Aurylienė: "Mūsų tarnyba nėra ta institucija, kuri padaro viską už tėvus. Visų pirma vaiko teises turi ginti patys tėvai. Tarnyba gali padėti, patarti, atstovaujant vaiko interesams dalyvauti teisme kaip trečioji šalis. Mūsų kompetencija ribota."
Pasak G. Aurylienės, į teismą dėl turto perdalijimo gali kreiptis pati motina, bet ne jų tarnyba.
Inspektorė G. Račkaitienė "Vakarų ekspresui" sakė, jog Vaikų teisių apsaugos tarnyba padarė viską, kas buvo jos galioje, net tai, ką turėjo padaryti pati motina: kreipėsi į Socialinės paramos centrą, kad dalis skolos būtų kompensuota, konsultavosi su prokuratūra, surašė raštą antstoliams, kad sustabdytų ar atidėtų skolų išieškojimą, kol ginčas dėl jų neišnagrinėtas teisme. O dėl galimybės kreiptis į teismą patarė konsultuotis su prokuratūra.
Atidavė su kaupu?
"Vakarų ekspresas" paklausinėjo ir vaikų tėvą Darių K. - kodėl susidarė tokia vaikams nepalanki situaciją, ar žada jis geruoju tartis dėl skolų atidavimo, buto perdalijimo. Tačiau Darius K. tvirtino: Aurelija iš jo yra gavus net daugiau, nei jai priklauso, ir stebėjosi jos dabartiniu užsidegimu išsireikalauti daugiau. "Vieno kambario butą gavom abu kaip jauna šeima - juk abu stovėjome eilėje butui gauti. Pagalvokite, kaip ji būtų jį gavus, jei nebūtų ištekėjusi ir neturėjusi vaikų? - karščiavosi vyriškis. - Paskui man buvo padovanotas butas ir mes, sujungę jį su turėtuoju, persikėlėm į tuos tris su holu kambarius Poilsio gatvėje.
Kai nusprendėme kartu nebegyventi, dabartinė žmona pardavė savo vieno kambario butą, kad galėčiau Aurelijai K. nupirkti atskirą."
Darius įsitikinęs: jų šeimos bendras turtas buvo tik vieno kambario butukas, tad po skyrybų nupirkęs Aurelijai atskirą butą, jis savanoriškai atsisakė net savo dalies.
Darius K. kategoriškai nesutinka ir su tuo, kad jis turi padengti senas skolas už komunalines paslaugas: "dešimt metų kartu gyvenom, vienas šeimoje dirbau, pinigų duodavau, galėjo sumokėti už butą. Tegul išskaičiuoja dabar jai iš algos, aš nekaltas, kad ji tiek teuždirba, juk gauna alimentus."
Nepajėgtų sumokėti žyminio mokesčio
Ką gi, visus turtinius ir neturtinius juridinių ir fizinių asmenų ginčus teisinėje valstybėje sprendžia teismas. Jis turėtų išspręsti ir šį nesutarimą, atitaisyti vaikams ir jų motinai padarytą skriaudą. Bet straipsnyje minėtos valstybės institucijos nemato juridinio pagrindo kreiptis į teismą Aurelijos K. vardu. Aurelija K. sako to padaryti negalinti, nes tegaudama 360 litų atlyginimo nepajėgtų sumokėti žyminio mokesčio, kurį tektų mokėti, jei ieškinio nepalaikytų oficialios tarnybos. Kreiptis į teismą teisinėje valstybėje kainuoja gana brangiai...
Visgi norisi tikėtis, kad išeitis yra, kad Aurelijos šeima po Naujųjų metų neatsidurs gatvėje. To nuoširdžiai turi panorėti tiek patys tėvai, tiek valstybės institucijos, kurių svarbiausia Lietuvos Respublikos Konstitucijos įtvirtinta pareiga - tarnauti žmonėms.
Rašyti komentarą