Teisybės ieškojęs nukentėjusysis pats atsidūrė už grotų

Po teisinės mašinos ratais

Šią savaitę apogėjų pasiekė net devynerius metus po teismus ir tardytojų kabinetus klaidžiojusi klaipėdiečio verslininko baudžiamoji byla.

Nors buvęs automobilių pardavimo aikštelės savininkas Saulius Navickas sėdo už grotų, jo artimieji bei 1995 metų įvykių liudytojai tvirtina, jog jis ne tik nėra kaltas, bet ir pats nukentėjo.

1995-aisiais jaunas nepatyręs verslininkas, saugodamas savo ir šeimos narių gyvybę, prieš savo valią atidavė į aikštelę priimtus parduoti svetimus automobilius.

Bijoti buvo dėl ko. Praėjusio dešimtmečio pirmoje pusėje mašinų pardavimo aikštelėse, kurių savininkai priešindavosi prievartautojams, dažnai griaudėjo sprogimai ir grasinimai: nepaklusai - negyvensi.

S. Navicko patirtam savavaldžiavimui ir turto prievartavimui jau suėjo senatis, kaltininkams bylos nutrauktos, o už svetimo turto pasisavinimą ir iššvaistymą pasodintas verslininkas buvo dabar, po devynerių metų.

Devynerius metus teisingumo laukė ir 11 asmenų, 1995 metais automobilių pardavimo aikštelėje Minijos 44 palikę parduoti savo automobilius ir neatgavę - nei automobilių, nei pinigų.

Nuteistojo ir jo artimųjų siekimas, kad teisėsaugininkai tinkamai įvertintų tai, kas vyko automobilių prekybos aikštelėje 1995-aisiais, visus devynerius metus atsimušdavo į abejingumo sieną.

Verslo partneris "prisidirbo"

1992 metais S. Navickas įkūrė individualią įmonę - prekybos namus "Viskas". Vertėsi automobilių prekyba, kiek vėliau, pasiėmęs iš banko paskolą, įkūrė ir nedidelę įvairių prekių parduotuvėlę Minijos 10a. Pats dirbo parduotuvėje, o automobilių aikštelėje darbavosi jo verslo partneris A. Žadeikis ir dar keli asmenys.

Jaunas, nepatyręs verslininkas pasitikėjo verslo kompanionais, dėl to nekontroliavo jų veiklos, leido jiems naudotis įmonės blankais ir antspaudais.

1993 m. vasarą A. Žadeikis savavališkai pasivažinėjo vieno iš klientų kabrioletu ir jį sudaužė. Pakibo skola - per 15 tūkst. JAV dolerių. Kad atsiskaitytų su klientu, partneris su tuo metu įmonėje dirbusiu dabar jau iš Lietuvos išvykusiu T. Kasteliku susirado kreditorių Algirdą U., kuris, remiantis to meto spauda, buvo vienas iš Vakarų banko skolininkų. A.U. paskolino 85 tūkst. litų su 15 proc. mėnesinių palūkanų. Paskolos lapelį, neatsiklausę įmonės savininko, jo kompanionai surašė ant įmonės blanko, pasirašė T. Kastelikas.

Patyrė reketą

Kurį laiką, kol leido įmonės finansinė padėtis, palūkanas su geranoriška S. Navicko pagalba A. Žadeikis kreditoriui mokėjo, bendra jų suma jau bemaž dvigubai buvo viršijusi pačią skolą. Vėliau, kai mokėti nebebuvo iš ko, už palūkanas kreditorius išsigabeno per metus suremontuotą sudaužytąjį kabrioletą. Po kurio laiko, pamatęs, kad skolos atgauti nepavyks, Algirdas U., atvykęs su stambių vyrukų palyda, pareikalavo, kad 40 tūkst. JAV dolerių jam sumokėtų įmonės savininkas S. Navickas, nes ant paskolos lapelio - įmonės antspaudas.

Kai šis nepakluso mokėti, 1995 metų gegužės 20-ąją vyrukai prisistatė vėl. Pasak S. Navicko artimųjų, gerokai privaišinę jį kumščiais, prigrasinę susidoroti, privertė surašyti jį devynių įmonės aikštelėje stovėjusių automobilių pirkimo-pardavimo sutartis. Kainos, mažesnės nei automobilių vertė, sutartyse įrašytos diktuojant prievartautojams. Tuo pat metu automobiliai buvo išvaryti į Algirdui U. priklausiusią aikštelę toje pat Minijos gatvėje.

S. Navickas bandė situaciją sureguliuoti geruoju, o kai nepavyko, dėl incidento kreipėsi į 1-ąjį policijos komisariatą. Tačiau čia jau buvo atsiųsti ir pinigų negavę minėtų automobilių savininkai.

Verslininko skundas tirtas neilgai: netrukus bylos jo partneriams ir "reketininkams" nutrauktos, liko vienas įtariamiasis - S. Navickas. Jo verslo partneriai perėjo savo kreditoriaus Algirdo U. pusėn, buvo įdarbinti jo įmonėje.

Maža to, netrukus S. Navickas sužinojo, jog be jo žinios partneriai pardavė dar šešis automobilius ir pinigų savininkams negrąžino. Šiose sutartyse suklastotas S. Navicko parašas - tai akivaizdžiai matyti ir plika akimi.

Grąžino tardymui papildyti

Gavęs S. Navickui dėl svetimo turto pasisavinimo ir iššvaistymo stambiu mastu iškeltą baudžiamąją bylą, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 1997 metų birželio 18 d. grąžino ją tardymui papildyti. Mat teismas nustatė, jog pažymas-sąskaitas S. Navicko įmonėje išrašinėjo A. Žadeikis ir A. Balskus, klastodami S. Navicko parašą, o parengtinio tardymo metu šis faktas netirtas. Tardymo eigoje apsiribota tik rašysenos ekspertize dėl tų pažymų-sąskaitų, kurias S. Navickas išrašė minėtiems devyniems automobiliams priverstas reketuotojų, nors to per visą procesą neneigė ir pats verslininkas.

Teismas konstatavo, jog nebuvo tirta, ar kiti aikštelėje dirbę asmenys, taip pat A. Žadeikis, neturėjo galimybės pasisavinti pinigus už parduotą transportą, nes tuos pinigus ir paimdavo; taip pat neištyrus visų įrodymų ir aplinkybių buvo nutraukta baudžiamoji byla Algirdui U., kuris skolino pinigus, neišsiaiškinta, kam konkrečiai skolino - iš byloje esančių sutarčių galima spręsti, kad pinigus skolinosi ne S. Navickas, o T. Kastelikas.

Teismo nutartyje taip pat pažymėta, jog netirti prieštaravimai, kurių per visą - taip pat tolesnį - procesą buvo užfiksuota Algirdo U. parodymuose. Visiškai netirti nei S. Navicko IĮ, nei automobilius neva pirkusios bendrovės finansiniai dokumentai, iš kurių būtų galima nustatyti, ar pinigai už išvežtus automobilius buvo sumokėti.

Atsižvelgdamas į tuos ir kitus trūkumus, teismas nurodė atnaujinti baudžiamąsias bylas A. Žadeikiui ir jo kompanionams, taip pat automobilius išsivežusiam Algirdui U.

Tyrimas vilkinamas

Byla, grąžinta tardymui papildyti 1997-ųjų birželį, užsigulėjo policijos stalčiuose iki pat 2002 metų vidurio, kol pagaliau per trumpą laiką tardytojos R. Petrikaitės buvo surašyta ir prokuroro R. Skėrio patvirtinta kaltinamoji išvada. Joje užfiksuoti įvykiai jau nebeatitinka pirminėje tyrimo stadijoje ir teisme nustatytų faktų.

Bylą "čiupinėjo" net penkios tardytojos, ji net šešis kartus buvo sustabdyta ir vėl atnaujinta. Vienas iš įtariamųjų - A. Žadeikis - slapstėsi.

Apylinkės teismo 1997 metų nutartis patraukti atsakomybėn dar kelis asmenis nebuvo įvykdyta. Kaltinamojoje išvadoje tik užsiminta, jog A. Žadeikio kaltė pasisavinus ar iššvaisčius turtą neįrodyta, o byla dėl dokumentų klastojimo nutraukta dėl senaties.

Algirdo U. veikoje nei savavaldžiavimo, nei turto prievartavimo fakto, pasak išvados, neužfiksuota.

Prokuroras R. Skėrys telefonu žurnalistei komentavo, jog esą aikštelėje "veikė keli" asmenys, tačiau kaltininkas liko vienas - kadangi už individualios įmonės veiklą atsako jos savininkas.

Nuteisė

Nepaisant jokių S. Navicko išsakytų bei jau nustatytų faktų ir ekspertizės išvadų dėl suklastotų parašų, apylinkės teismas 2003 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu pripažino jį kaltu pasisavinus svetimą turtą - 13 automobilių - ir nuteisė laisvės atėmimu trejiems metams. Dar - atlyginti automobilių savininkams padarytą žalą.

Iš nuosprendžio matyti, kad teismas daugumos liudytojų neapklausė - rėmėsi jų pirminiais parodymais. Janina M., 1995 m. gegužės 20 d. mačiusi, kaip iš aikštelės gabenami automobiliai, girdėjusi įtartiną triukšmą būdelėje, "Vakarų ekspresui" pasakojo, jog šaukimai į teismą liudyti ateidavo su prierašu, jog byla bus nagrinėjama ir liudytojams neatvykus. Nusivylusi, jog teisme yra nelaukiama, parodymų, kurie būtų padėję nustatyti teisingumą, ji nedavė.

Visuose teismo posėžiuose dalyvavę S. Navicko artimieji yra pasipiktinę ir tuo, jog teismo posėdžiuose kaltinimą palaikė kaltinamąją išvadą patvirtinęs prokuroras, tačiau nuosprendyje įrašyta kito pareigūno pavardė. Žmonės įtaria, jog jis buvo pakeistas dėl to, kad posėdžiuose sąžiningai pradėjo gilintis į tikrąsias įvykių peripetijas. Kai kam tai galėję būti nenaudinga.

Automobilius "padovanojo"

Iškalbinga yra ir apeliacine tvarka bylą nagrinėjusio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos nuosprendžio dalis, kalbanti apie 1995 m. gegužės 20-osios įvykius: "S. Navickas pinigų

negavo, todėl pasisavinti jų negalėjo.

S. Navickas jam patikėtus

automobilius

perleido neteisėtai, be nukentėjusiųjų sutikimo".

Pripažinęs šį faktą, teismas niekaip nereagavo į S. Navicko versiją apie turto prievartavimą, nenurodė jos ištirti. Taigi liko - verslininkas automobilius kreditoriui tiesiog padovanojo, galbūt už skolas. Bet ieškinio dėl skolos Algirdui U. niekada jokiai institucijai nėra pateikęs.

Nors likusių automobilių pardavimo dokumentuose S. Navicko parašas suklastotas, teismas nesigilindamas konstatavo, jog juos pardavė būtent jis, o pinigus pasisavino.

Bylą apeliacine tvarka nagrinėjusios komisijos pirmininkas A. Daugėla nuosprendžio nekomentavo - to neleidžianti teisėjų etika.

Dabar galiojantis Baudžiamojo proceso kodeksas, sakė teisėjas, leidžia bylą grąžinti tardymui papildyti tik vienu atveju - kai neteisingai surašytas kaltinamasis aktas. O teisti galima, pasak jo, tik "toj apimty", kurią pateikia prokuroras. Vertinti ikiteisminio tyrimo pareigūnų aplaidumą, bylos vilkinimą ar nusižengimus turėtų prokuratūra.

Tačiau prokuratūra į S. Navicko ir jo artimųjų prašymus iškelti bylas jį nuskriaudusiems asmenims atsako, jog visos aplinkybės išsamiai ištirtos teismuose. Jei šie teismai būtų nustatę, kad kiti asmenys padarė nusikalstamą veiką, būtų priėmę procesinį sprendimą jų atžvilgiu.

Nukentėjusieji netiki

Viena iš automobilius praradusių nukentėjusiųjų Loreta L. "Vakarų ekspresui" pasakojo, jog jau pirmomis dienomis tiek aikštelės darbuotojai, tiek policininkai garsiai kalbėjo apie tai, kad automobiliai buvo ne parduoti S. Navicko, o išsigabenti prieš jo valią. Pareigūnai puse lūpų užsiminę, kad vargu ar pavyks ką nors iš jo atgauti, net siūlyta susisiekti su banditais - "už pusę sumos mašina būtų atsiradusi".

Tyrimo pradžioje, prisimena Loreta L., automobiliai buvo areštuoti, savininkai sukviesti į policiją jų atsiimti, bet po Algirdo U. apsilankymo pas tardytoją grąžinti juos atsisakyta. O vėliau jie sužinojo, kad "nusikaltėliu padarytas" S. Navickas, kurį jie senokai pažinojo kaip sąžiningą įmonės savininką ir kuriuo pasitikėjo.

"Visi teisme sakėme, kad ne tas žmogus yra kaltinamas, bet niekas nepadėjo", - "Vakarų ekspresui" sakė Loreta L.

Janinai M., mačiusiai, kaip 1995 m. gegužės 20 d. iš aikštelės buvo vežamos mašinos, savo automobilį, pervarytą į kitą aikštelę, atgauti pavyko - po to, kai kreipėsi į aukštą policijos pareigūną. Tačiau neseniai moterį pritrenkė žinia, esą iš jos ir 1-ojo policijos komisariato Algirdas U. žada prisiteisti piniginę kompensaciją.

Dauguma nukentėjusiųjų automobilių neatgavo. Žalą jiems teismų nuosprendžiu turėtų atlyginti S. Navickas.

Prarado viską

S. Navicko artimieji tebeturi per devynerius metus rašytus raštus, kuriais įvairius pareigūnus prašė išsamiai ištirti visus 1995-ųjų įvykius. Turi ir jų atsakymus. Pirmieji jų žadantys, kad teisingumas triumfuos, paskutiniai - kad viskas teisinga, nes taip nustatė teismai.

Klaipėdiečiai dar mena verslininko Algimanto Mačiūno (gim. 1961 m.), 1995 metais atidariusio automobilių pardavimo aikštelę Tilžės gatvėje ir nuolat reketuoto banditų, likimą - net bylai dėl jo turto prievartavimo pasiekus teismą, žmogus pasikorė. Nuolat banditų taikinyje gyvenęs verslininkas neatlaikė jų spaudimo.

S. Navickas sunaikintas kitaip. Anot jo artimųjų, suįžūlėję prievartautojai atėmė ne tik automobilius, bet ir mašinų pardavimo aikštelę, parduotuvėlę, sužlugdė verslą. Bankas už neatiduotą paskolą, paimtą verslui vystyti, atėmė butą, nesąžiningi partneriai apvogė įmonės seifą. Šie faktai, nors policijai ir perduoti, iki šiol neištirti.

Maža to - nuo nesąžiningų partnerių ir banditų nukentėjęs žmogus šiandien kali pataisos namuose, o grįžusio jo laukia 145 tūkstančių litų skola.

Kitame numeryje skaitykite: teismų sprendimu beveik naujas automobilis devynerius metus trūnija aikštelėje.

Genovaitė PRIVEDIENĖ