Teisingumą nulemia laiškanešiai.

Kreditorius, norėjęs teisinėm priemonėm išsiieškoti skolą, galų gale buvo priverstas atsisakyti bendradarbiauti su teisinėmis institucijomis: visą šių institucijų darbą jis sako turėjęs atlikti pats, o įstaigos, imančios kliento pinigus, tik "rašinėjo ir siuntinėjo popieriukus".
"Pats buvau paliktas teisėju. Tai kam reikalingos tos institucijos?" - klausė jis.
Verslininkas šokiruotas, o teisėja šią istoriją pakomentuoja kaip kvalifikuoto ir operatyvaus teismų darbo pavyzdį.

UAB "Transvera", teikiančios transporto paslaugas, direktorius Aidas Galkus, norėdamas atgauti apie 10 tūkst. litų iš jam skolingos uždarosios akcinės bendrovės, kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą. Skolos išieškojimui užtikrinti jis prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant skolininko turtą.
Šių metų rugpjūčio 5 dieną teisėja D. Žukauskienė išnagrinėjo kreditoriaus - UAB "Transvera" prašymą, skolos buvimą įrodančius dokumentus ir nutarė skolininko turtą areštuoti.
"Surasti ir areštuoti skolininko turtą pavesti kreditoriaus pasirinktam antstoliui, kreditoriui pateikus nutartį. Nutartį vykdyti skubiai", - rašoma teismo nutartyje.
Turėdamas teismo nutartį, verslininkas nuskubėjo į antstolių kontorą.

Čia, išklausęs antstolio padejavimų, kaip sunku jam būtų pačiam sužinoti, kokį turtą turi bendrovė skolininkė, kiek ilgai tos informacijos paieška užtruktų, Aidas Galkus supranta: jam naudingiau pačiam ant lėkštutės pateikti duomenis apie skolininkės turtą.
Jis sužino, antstolis patikrina iš kliento gautą informaciją ir areštuoja skolininkės turimą vilkiką - t.y. užregistruoja jį specialioje kompiuterinėje duomenų bazėje. Visa tai verslininkui, siekiančiam atgauti savo pinigus, kainavo 172 litus: 72 litai teismo išlaidų, 100 - antstoliui už arešto uždėjimą.
Užsitikrinęs, kad skolininkas vilkiko neišveš į užsienį ir neparduos, vadinasi, skolos atgavimas užtikrintas, verslininkas galėjo būti ramus. Tačiau neilgai.

Po penkių dienų, kai turtas buvo areštuotas, verslininkas sulaukė netikėto rašto - naujos teismo nutarties.
Rugpjūčio 11 dieną teisėja D. Žukauskienė nutarė skirtą areštą panaikinti ir kreditoriaus pareiškimą palikti nenagrinėtą. Tokia nutartis, kaip nustatyta Civilinio proceso kodekso 431 str. 3 d., atskiruoju skundu jau neskundžiama.
Savo nutartį teisėja motyvuoja taip: "2003 08 08 paaiškėjo, kad skolininko

Šitokią nutartį teismas priėmė tada, kai atgal sugrįžo bendrovei skolininkei siųstas procesinis dokumentas - su užrašu ant voko "Adresatas nerastas". Teismas šia "informacija" išsyk pasitikėjo.
Aidą Galkų tai šokiravo - jis žinojo, kad bendrovė registruota būtent tuo adresu. Jis pats tai bendrovei registruotu laišku siuntė įspėjimą, ir jo laiškas adresatą pasiekė - gauti kvitukai buvo pridėti prie bylos.
Kad bendrovė skolininkė nelikviduojama, nelikviduota, įregistruota būtent verslininko nurodytu adresu - patvirtinama ir Klaipėdos miesto savivaldybės Rejestro skyriaus pažymoje.
"Institucijos, kurioms mokėjau pinigus, nepadarė nieko, kad apgintų mano interesus, - pasakojo verslininkas. - Viską dariau pats. Net pažymą iš savivaldybės pasistengiau gauti, nors žmogui iš gatvės ji negali teikti informacijos apie svetimos bendrovės duomenis!"
Teismas, panaikinęs skolininko turto areštą, - mano verslininkas, - leido jam tą turtą parduoti ir dingti iš akių.

Teisėja D. Žukauskienė, priėmusi šias prieštaringas nutartis, sakė, jog teismas viską padarė "greitai, operatyviai ir teisingai". Viskas esą paprasta ir nustatyta įstatymo: jei kreditorius kreipiasi į teismą prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl skolininko turto, teismas priima įsakymą tas priemones taikyti. Jei paaiškėja, kad skolininko adresas yra nežinomas, įsakymas naikinamas. "Teismas dirba labai kvalifikuotai", - pabrėžė teisėja.
Kad adresas nežinomas, teisėjams praneša teismo kurjeriai, sugrąžinę teismo siųstus procesinius dokumentus. Tuomet teismas ir priima neapskundžiamą nutartį... Viskas labai paprasta.

Išeitų, kad teismo operatyvumas - ne kliento naudai?
Teisėjos manymu, taip nėra, nes ieškovas, gavęs naujų įrodymų apie atsakovo buvimo vietą, gali kreiptis pakartotinai su tuo pačiu prašymu. Šiuo atveju verslininkas, sakė teisėja, teismui nebuvo pateikęs pažymos iš Rejestro skyriaus, patvirtinančios tą adresą.
Tačiau kad ši pažyma reikalinga priimant nutartis, verslininkas nebuvo informuotas. Ją paėmė vėliau, patartas advokato.
"Vienas proceso tikslų, - sakė teisėja, - kad šalys būtų aktyvios. Jei rūpiniesi savo pažeista teise, turi rodyti aktyvumą, domėtis ir išnaudoti visas priemones. Teismas reaguoja tiek, kiek leidžia įstatymas. Verslininkas turėjo įdėti daugiau darbo - arba kreiptis pakartotinai, ar tikslinti atsakovo adresą."
Bet jei į teismą kreipusis antrą kartą bus sulaukta to paties rezultato, jei teismo kurjeris ir toliau nesivargins ieškoti adresato?
"Jei kreditorius žino, kad vieną kartą įsakymas skolininkui nebuvo įteiktas, gali teikti teismui prašymą, kad leistų įteikti jam pačiam. O tai jis gali realizuoti per antstolius"...

Teisėjos manymu, verslininkas norėjo pigiai ir nieko nedarydamas apginti savo teises. "Ginčo teisme yra didesni mokesčiai, galėjo būti ir kitos pasekmės", - sakė ji.
Šiuo atveju jis pasirinko rašytinio proceso tvarką, kada teismas sprendžia remdamasis dokumentais - šalių dalyvavimas teisme nėra būtinas.
"Kiekviena šalis, kreipdamasi į teismą, turėtų susipažinti su procesine tvarka, kad geriau ir operatyviau gintų savo teises. Ieškovas turi tiksliai nurodyti atsakovo ar skolininko buvimo vietą ir nepalikti visko savieigai, o domėtis bylos eiga", - vis tą patį akcentavo teisėja.

Paprašytas pakomentuoti verslininko Aido Galkaus atvejį, advokatas Gintautas Daugėla informavo: jei skolininko gyvenamoji vieta buvo žinoma, tačiau teismas ar antstolis nepagrįstai konstatavo priešingai, ir kreditorius tai gali įrodyti, jei jis neteko galimybės iš to turto, kuris buvo areštuotas, išsiieškoti skolą - jis turėjo teisę į patirtos žalos atlyginimą.
Skolos išsiieškojimas, sakė advokatas, nėra malonus procesas, nes kreditorius, turėdamas galiojančią sutartį, yra priverstas kreiptis į teismą. Teismo procesas gali vykti keletą mėnesių, o kai kuriais atvejais - metus ir ilgiau. Kiek lengviau yra tam kreditoriui, kurio paskolintos lėšos užtikrinamos įkeitimu (hipoteka). Naujajame Civiliniame kodekse esą numatyti ir dar keli kreditoriaus teisių gynimo būdai.
Ar šios teisinės priemonės gali garantuoti realią pagalbą kreditoriui?
"Jos garantuoja teisių gynimą tik vienu atveju - kai skolininkas turi turto ar lėšų, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas. Tokiu atveju visos kreditoriaus materialinės pretenzijos bus patenkintos, nes antstolis turės iš ko išieškoti skolą, vykdymo išlaidas", - pripažino advokatas.
Pasak advokato, klientai dažniausiai nepatenkinti tuo, kad antstoliai nepakankamai aktyviai ieško skolininko turto.
"Antstolių darbu būna nepatenkinti tie kreditoriai, kurių skolininkai visiškai neturi turto. Kita vertus, kreditoriai kartais skundžiasi, kad antstolis nenori imtis tokio skolos išieškojimo, o jei ir imasi - sumokėjus pinigus, rezultato nėra. Kreditorius patiria ir papildomus nuostolius, kurių taip pat išieškoti neturi galimybės", - sakė advokatas.
Kad išvengtų visokių nepatogumų, kuriuos teikia susidūrimas su teisinėmis institucijomis, advokatas kiekvienam, kuris ruošiasi skolinti pinigus, patartų pasidomėti, kam juos skolina, o geriausia - skolą užsitikrinti įkeitimu ar nors žinomo asmens laidavimu, garantija.