Tautiniai gintaro karoliai turtų neatneš

Parduoti stalčiuje daugybę metų gulinčius gintarinius karolius už 1,5 tūkst. eurų ar dar brangiau, ko gero, susigundytų ne vienas. Šitiek ir dar daugiau žada mokėti gintaro supirkėjai, tačiau neslepia - tai turi būti ypatingi karoliai.

Gintaro dirbinių sako sulaukiantys ir lombardai. Esą nėra ko stebėtis, kai gramas gintaro kainuoja kone tiek pat, kiek aukso laužas. Vis dėlto bent jau Klaipėdoje retas lombardas ryžtasi imti gintaro gaminius. Dėl elementarios priežasties - ne visi turi reikiamų žinių, kad galėtų nustatyti tikrąją tokio gaminio vertę.

"Pirkti nebėra ką"

"Brangiai perku gintarą ir gintaro gaminius. Moku nuo 500 Lt iki 25 tūkst. Lt ir daugiau", - tokių ir panašaus turinio skrajučių savo pašto dėžutėse vis dar randa klaipėdiečiai. Netrūksta panašių skelbimų ir internete.

Tiesa, vieno tokio skelbimo autorius, nenorėjęs viešinti savo vardo klaipėdietis, atviravo, jog ši veikla jau nebėra pelninga.

"Toks gintaro supirkimas tęsiasi jau kelerius metus. Iš pradžių į Klaipėdą plūdo Kauno ir Vilniaus supirkėjai, matyt, tikėjosi, kad prie jūros gyvenantys žmonės turi sukaupę daug gintaro dirbinių. Tuomet buvo didžiulė konkurencija. Dabar situacija kitokia - supirkėjų mažiau, bet ir pirkti praktiškai nebėra ką. Atvirai pasakysiu - brangius karolius įmanoma aptikti gal kartą per pusmetį", - pasakojo gintaro supirkėjas.

Madas diktuoja musulmonai?

Jam antrino ir kito panašaus turinio skelbimo autorius. Į skelbimus, pasak jo, atsiliepia nedaug žmonių. O ir tie patys gali pasiūlyti nebent tautinius nešlifuoto gintaro karolius ar saują pačių pajūryje surinktų smulkių gintariukų.

"Superkame ir tokius, bet iš to žmonėms nepavyks pralobti. Už nešlifuoto gintaro karolius galiu mokėti 20-50 litų, skaičiuojant senąja valiuta, priklausomai nuo jų dydžio. Tokie smulkūs gintariukai naudojami iš gintaro kuriant paveikslus", - pasakojo vyriškis.

Brangūs karoliai, pasak supirkėjų, - šlifuoto gintaro, statinaitės arba slyvos formos, matiniai. Vienas supirkėjas minėjo, kad svarbus ir karolių amžius, esą brangūs turi būti mažiausiai 50 metų senumo. Brangiai pavyktų parduoti ir iš tokios formos gintaro padarytą rožančių.

"Kodėl būtent tokie yra vertinami? Todėl, kad tokia dabar Kinijoje gyvenančių musulmonų mada. Maždaug prieš 3 metus ten tapo madingi tokios formos gintaro dirbiniai. Bet Lietuvoje labai retai tokių egzempliorių pasitaiko arba žmonės nenori su jais skirtis", - svarstė klaipėdietis gintaro supirkėjas.

Geri laikai - praeityje

Anot jo, gali būti ir taip, kad pastaruosius keletą metų kylant gintaro kainoms žmonės pradėjo galvoti, esą šios žaliavos kaina gali dar labiau didėti.

"Panašu, kad lubos jau pasiektos. Tendencijos dabar yra atvirkštinės - gintaro žaliava pradeda pigti. Mes, lietuviai, esame tik smulkios žuvelės šiame žaidime. Kinai patys važiuoja į Kaliningradą parsivežti gintaro žaliavos. Kiek girdėjau, berods ir Lenkijoje jau pradėjo gintarą kasti", - pasakojo klaipėdietis.

Kadangi jis daugybę metų renka jūroje gintarą, sakė pastebėjęs, kad čia aruodai jau taip pat išsekę. Jo teigimu, prieš šešerius metus iš tokios veiklos buvo galima net išgyventi, o dabar situacija liūdna. Ir ne tik todėl, kad jūra mažai gintaro beišmeta, bet ir todėl, kad tokių gintaro gaudytojų šiuo metu yra dešimt kartų daugiau nei pelningais laikais.

"Geriausi metai buvo po uragano "Anatolijus". Jis taip išjudino jūrą, kad dar šešerius metus po jo jūra vis metė gintarus", - gerus laikus prisiminė gintaro gaudytojas.

Lietuviams - kas atlieka nuo kinų

Žinia, gintaro kainos Lietuvoje pradėjo augti po to, kai prieš porą metų Kaliningrado srityje įsikūręs Jantarno gintaro kombinatas nusprendė Europos Sąjungos šalims oficialiai neparduoti gintaro žaliavos.

Jantarnas - vienintelė vieta pasaulyje, kur pramoniniu būdu iškasami didžiuliai kiekiai gintaro - 300-350 tonų per metus. Tai sudaro apie 70 proc. viso pasaulyje ir apie 98 proc. viso iš Baltijos per metus surenkamo gintaro. Kol nebuvo "užsukti kraneliai", didžioji jo dalis - beveik 90 proc. - būdavo eksportuojama į Lietuvą. Dabar kone viskas parduodama Kinijos rinkai.

Pasak Palangos gintaro meistrų gildijos pirmininko Alberto Petkevičiaus, dabar mūsų šalies gintaro apdirbėjai žaliava rūpinasi kas kaip išmano. Kas turi atsargų, kas perka iš Lenkijos tiekėjų. Esą įmanoma gauti rusiško gintaro ir iš kinų ir net pigesnėmis kainomis, nei parduoda rusai.

"Tiesiog kinus domina tik pats geriausias gintaras, o kas nuo jų atlieka, patenka ir mums. Kiek girdėjau, gerėja situacija ir su Kaliningradu. Juk nevalgys jie to gintaro. Patys jie neturi tokių perdirbėjų, kaip Lietuvoje. Kai parodome rusams, ką pagaminome iš gintaro žaliavos, į kurią kinai net žiūrėti nenori, jie išpučia akis. Normalu, kad jie jau ir patys ieško būdų, kur parduoti tą žaliavą, kuri kinams netinka", - pasakojo A. Petkevičius.

Superka tik tai, kas vertinga

Žaliavos stygius neišvengiamai pakoregavo kainas. Gintaro supirkėjai nelinkę jų viešinti, nes įtakos turi daugybė faktorių - kokybė, spalva, dydis, tad kiekvienas atvejis individualus.

Vis dėlto galima rasti informacijos, kad skelbimus platinančių perpardavinėtojų siūlomos senų gaminių supirkimo kainos - tolimos nuo realios rinkos. Teigiama, jog 20-50 gramų gintaro gabalėlių 1 kg kaina gali siekti 3,2 tūkst. eurų, 2-5 gramus sveriančių gintaro gabaliukų kilogramas - 290-580 eurų.

Tad normalu, kad žmonės ieško galimybių užsidirbti. Nors gintaro supirkimo ažiotažas esą jau praėjo, A. Petkevičius sakė vis dar sulaukiantis skambučių iš gyventojų, kurie tikisi papildyti savo pinigines pardavę namuose turimus gintaro gaminius.

"Pats niekada jokių skelbimų nedėjau. Žmonės patys susiranda telefoną ir skambina. Bet daugelis jų turi vos kelis gintaro gabaliukus po 2 gramus ir galvoja praturtėti. O už tokio gintaro gabaliuką galima mokėti vos 2-4 litus. Mes perkame tik tai, kas tikrai yra vertinga - didesni gintaro gabalai ir kad nebūtų labai seni. Nes ilgai išlaikytas gintaras sensta, džiūsta, atsiveria defektai. Žinoma, šlifuoto šrato, slyvos formos gintaro dirbiniai visada turi savo vertę", - pasakojo A. Petkevičius.

Gintaro kaina - kaip aukso?

Gintaro dirbinius žmones neša ir į lombardus, kurie anksčiau domėjosi išskirtinai tik aukso dirbiniais. "Vakarų ekspreso" šaltinių teigimu, dabar gintaro gramo kaina lombarde yra tokia pat, kaip ir aukso laužo.

Tiesa, paskambinus į keletą pajūryje veikiančių lombardų visi pašnekovai vieningai teigė neimantys gintaro. Uostamiestyje tokių lombardų, kurie priimtų lietuviškąjį auksą, - vienetai.

"Prieš metus ėmėme ir mes, bet paskui supratome, kad neturime reikiamų žinių, todėl negalime nustatyti, kokia atnešto gintaro dirbinio vertė. Tai labai subjektyvu. Žinoma, masyvūs karoliai iš balto gintaro, tokie, kokius sovietiniais laikais siųsdavome Amerikoje gyvenantiems giminaičiams, turi savo vertę, kaip ir auksas. Bet kad žmonės tokių nelabai turi ir nelabai į lombardus neša", - pasakojo vieno lombardo darbuotojas Algirdas.

Panašias priežastis, kodėl nepriima gintaro gaminių, nurodė ir kitų lombardų atstovai. Neslepiama, kad neturint reikiamos patirties galima susigundyti ir padirbtu gintaru, kurio esą rinkoje yra ne taip ir mažai.

"Žinau, kad Kretingoje daro iš plastmasės neva gintarinius papuošalus ir paskui pardavinėja Palangoje. Plika akimi net neatskirsi. Tad ir žmonėms patarčiau perkant gintaro dirbinius patikrinti - bent jau patrinti rankose ir pauostyti, ar kvepia sakais. Galima padegti, nes plastmasės ir gintaro kvapas visai kitoks. Dar galima merkti į sūrų vandenį - plastmasiniai karoliai skęs, o gintariniai - ne", - patarimus žarstė vieno lombardo darbuotojas.

Vis dėlto jis pripažino, kad šitiek žinių nepakanka norint įvertinti gintarą.

Pirkėjų stygiumi nesiskundžia

Anot pajūrio gintaro apdirbėjų, nors žaliava pabrango, gaminių paklausa nesumažėjo.

"Mitas, kad mūsų gintaro dirbinius pajūryje perka tik rusai. Jie nesudaro nė pusės pirkėjų. Gintaro dirbinius perka vokiečiai, latviai, estai ir patys lietuviai", - pasakojo A. Petkevičius.

Kiti gintaro apdirbėjai pažymėjo, kad gintarų prekyba - išskirtinai sezoninė. Esą tik šiltuoju metų laiku, kai į pajūrį kruiziniais laivais atvyksta turistai atgimsta gintaro paklausa.

"Paklauskite jaunų lietuvaičių, ar jie nešioja gintarinius karolius? Niekam Lietuvoje gintaras neįdomus. Gal nebent tik tiek, kiek būtų galima užsidirbti pardavus senus, iš močiutės paveldėtus karolius", - šypsodamasis pasakojo gintaro supirkėjas iš Klaipėdos.

Teigiama, kad per pastaruosius dešimt metų gintaro žaliavos kaina pakilo 10 kartų.