Taškas Broniaus Markausko istorijoje dar nepadėtas: opozicija toliau renka parašus interpeliacijai

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis stebisi, kodėl Premjeras žemės ūkio ministro Broniaus Markausko atsistatydinimo tikisi tik nuo birželio 1 dienos. Politikas samprotauja, kad „valstiečiai“ dėl pasitraukti nusprendusio ministro dar gali persigalvoti.

Politikas neslepia nepasitikįs valdančiųjų pažadais ir sako, kad opozicinės partijos nestabdo parašų B. Markausko interpeliacijai rinkimo.

„Norint išvengti kokios nors gudrybės arba klastos, su kolegomis apsitarėme, kad parašų rinkimo (interpeliacijai. - ELTA), kuris šiuo metu vyksta, mes nestabdome. Tiesiog jeigu dar yra parlamentarų, kurie nori pasirašyti, jie tai turi galimybę padaryti“, -„15min“ studijoje kalbėjo G. Landsbergis.

Politiko tikinimu, jei dėl B. Markausko „valstiečiai“ pradės daryti išlygas ir keisti nuomonę, opozicija išnaudos surinktus parašus ir svarstys B. Markausko galimybes toliau eiti Seimo nario pareigas.

G. Landsbergis sakė, kad, jo žiniomis, jau yra surinkta apie 40 parlamentarų parašų.

Trečiadienį B. Markauskas pranešė, kad traukiasi iš žemės ūkio ministro posto. Apie B. Markausko sprendimą paskelbęs S. Skvernelis sakė, kad B. Markauskas savo postą turėtų palikti birželio 1 dieną. Premjeras akcentavo, kad iki tol ministras turės užbaigti dalį pradėtų darbų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sveikino B. Markausko sprendimą atsistatydinti.

„Priimtas sprendimas dėl žemės ūkio ministro pasitraukimo sveikintinas. Tikiuosi, kad tai sudarys gerą pagrindą konstruktyviam bendradarbiavimui su Vyriausybe ir Seimu“, - teigė D. Grybauskaitė.

Tuo tarpu opozicinių partijų lyderiai B. Markausko sprendimą apibendrino kaip pavėluotą.

Dar iki B. Markausko atsistatydinimo opozicijoje esančios Socialdemokratų, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų bei Liberalų sąjūdžio partijos bei Seimo narių Mišrios grupės atstovai parengė interpeliacijos B. Markauskui projektą.

Interpeliacijos tekste klausta, kaip ministro žemės ūkio veikla suderinama su Konstitucijos nuostatomis, kad Seimo nario pareigos Seime yra nesuderinamos su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) vadovas Ramūnas Karbauskis, opozicijos ir Prezidentūros siekį atstatydinti susikompromitavusį ministrą vadinęs surežisuotu, apgailestavo, kad B. Markauskas nusprendė trauktis.

B. Markausko istorija tapo įsiliepsnojusio konflikto tarp Prezidentės ir Premjero priežastimi. S. Skvernelis delsė atstatydinti ministrą ir balandžio 17 d. pareiškė, kad susikompromitavęs žemės ūkio ministras kol kas lieka poste, o dėl jo galutinai bus apsispręsta, kai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ir prokuratūra baigs tirti žemės nuomos aplinkybes.

Atsakydama kita dieną Prezidentė D. Grybauskaitė pareiškė, kad S. Skvernelio sprendimas neatleisti B. Markausko parodo jo nesavarankiškumą ir neprincipingumą. „Žadėjęs principingumą Premjeras parodė, kad yra priklausomas ir savarankiškų sprendimų priimti negali. Ministras Pirmininkas prisiima atsakomybę už žemės ūkio ministro veiksmus, kurie apeliuoja į galimai pažeistus bent kelis Konstitucijos straipsnius“, - Eltai perduotame komentare teigė D. Grybauskaitė.

Į tai S. Skvernelis sureagavo pareikšdamas, kad nepasiduos spaudimui, o Prezidentės patarėjai įsakmiu tonu negali nurodinėti atsistatydinti ministrams.

ELTA primena, kad anksčiau naujienų portalas „15min.lt“ pranešė, kad B. Markausko šeima, ūkininkaudama Klaipėdos rajone, kai kurių sklypų šeimininkams nemoka nuomos mokesčio.

Paaiškėjo, kad faktiškai B. Markausko motina Sofija Markauskienė apie 5 metus naudojosi sklypais be leidimo, o Nacionalinė mokėjimo agentūra S. Markauskienei mokėjo Europos Sąjungos išmokas už keturis sklypus, kuriuos ji dirba be nuomos sutarčių.