Tam tikros ACTA sutarties nuostatos teisingumo ministrui kelia abejonių

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius išsakė abejones dėl sausio 26 d. pasirašytos antipiratinės prekybos sutarties ACTA (angl. Anti-Counterfeiting Trade Agreement) nuostatų, kurios vargu ar leistų pasiekti norimą rezultatą.

Penktadienį Vyriausybėje ministras teigė, kad ACTA sutartyje numatytam galimam baudžiamajam persekiojimui už intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus pateisinti sunku rasti argumentų.

"Sutarties, nors ir yra labai bendro pobūdžio ir gali būti įgyvendinama įvairiais būdais, kai kurie dalykai man atrodo nepriimtini. Pirma, kad tam tikri administracinės teisės pažeidimai perkeliami į Baudžiamąjį kodeksą ir nematau priežasčių, kad taip būtų, ir antras dalykas, į ką reikia detaliau pažiūrėti ir išsiaiškinti, tai yra įpareigojimai interneto paslaugų teikėjams vykdyti asmenų monitoringą ir sekimą, reikalauja kruopščios analizės ir kol kas nesu įsitikinęs, kad tas siūlomas modelis yra būtinas, reikalingas ir atneš vien tik gerus dalykus", - žurnalistams sakė R. Šimašius.

Pasak jo, kilęs nepasitekinimas ACTA sutartimi turėtų paskatinti diskusijas apie intelektinės nuosavybės apsaugą visame pasaulyje.

"Kai technologijos atsiduria vienos kompanijos rankose ir nebegalima jų toliau plėtoti ir naudoti tam tikrais būdais, aišku, tai apriboja jų naudojimą platesniems sluoksniams ir kai kuriais atvejais apriboja mokslinę plėtrą. Yra tokia nuomonė, ir aš manau, kad ji yra ganėtinai teisinga, kad intelektinės nuosavybės pramonė yra daugiau skirta jos pačiai apsaugai, o ne mokslo tyrimų skatinimui. Manau, kad visa diskusija, kuri vyksta Lietuvoje ir kitose šalyse, rodo, kad reikia labai daug ką permąstyti intelektinės nuosavybės apsaugos srityje", - akcentavo teisingumo ministras.

ELTA primena, kad sausio 26 d. Lietuvos ir dar 20 Europos Sąjungos valstybių pasirašyta, tačiau dar neratifikuota antipiratinė prekybos sutartis ACTA (angl. Anti-Counterfeiting Trade Agreement) susilaukė daug kritikos dėl neapibrėžtumo, sukuriančio sąlygas galimiems interneto laisvės suvaržymams, numatomos galimybės taikyti baudžiamąją atsakomybę už autorinių ir intelektinių teisių pažeidimus.

Protestai prieš ACTA jau įvyko ir yra planuojami daugelyje šalių, internete išplatintą peticiją, raginančią nepritarti sutarčiai, jau yra pasirašę per 2 mln. žmonių.

Sausį protestuodamas prieš sutartį atsistatydino Kaderis Arifas (Kader Arif) - Europos Parlamento pranešėjas apie ACTA.

Jis pareiškė buvęs liudininku "dar niekada anksčiau nematytų manevrų", kurie buvo atlikti ruošiant šią sutartį.

"Aš smerkiu visą procesą, kurio metu buvo pasirašytas šis susitarimas: jokio pasitarimo su pilietine visuomene, skaidrumo nebuvimas jau nuo pat derybų pradžios, dokumento pasirašymo vilkinimas be jokio paaiškinimo, nepaisymas Parlamento rekomendacijų, kurios pateiktos keliose mūsų asamblėjos rezoliucijose", - sakė K. Arifas.

Prekybos susitarimą dėl kovos su klastojimu 2011 m. spalio 1 d. pirmosios pasirašė JAV, Kanada, Australija, Naujoji Zelandija, Japonija, Singapūras, Marokas ir Pietų Korėja.