„Talka kalbai ir tautai“ dėl lituanistinių institutų naikinimo prašo prezidentės pagalbos“

Visuomeninis judėjimas „Talka kalbai ir tautai“ kreipėsi į Prezidentę Dalią Grybauskaitę, prašydamas įsikišti ir sustabdyti Švietimo ir mokslo ministerijos iniciatyvas sujungti keturis lituanistinius mokslo institutus bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC).

Ministro Pirmininko pernai sudaryta darbo grupė kovo pradžioje pasiūlė sujungti keturis nacionalinės reikšmės institutus - Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros ir tautosakos, Istorijos bei Kultūros tyrimų institutus su LGGRTC - sukuriant vadinamąjį Lietuvos humanitarinių tyrimų centrą. Tokį siūlymą „Talka kalbai ir tautai“ laiko žalingu Lietuvai ir lituanistiniais tyrimais užsiimančių strategiškai svarbių institutų naikinimu. Šiuose institutuose yra vykdomi moksliniai lietuvių kalbos, tautinės (etninės) kultūros ir Lietuvos istorinės atminties tyrimai, kurių jokia kita pasaulio tauta ar valstybė neatlieka ir negali atlikti. Pasak visuomenininkų, tokio pobūdžio tyrimai yra lietuviškos tapatybės, o tuo pačiu ir Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimo pamatas.

Atkreipiamas Prezidentės dėmesys į tai, kad lituanistikos mokslo institutų likimas yra atiduotas į rankas tokiai „darbo grupei, kuri sudaryta iš ministerijos ir Vyriausybės kanceliarijos darbuotojų, kurių dauguma niekada su lituanistiniais tyrimais nėra susidūrę, taip pat iš asmenų, kurie per pastaruosius penkiolika metų patys yra prisidėję prie lituanistikos pozicijų silpninimo“.

„Reiškiame nepasitikėjimą darbo grupe, rengusia pasiūlymus dėl valstybinių mokslo institutų veiklos kokybės gerinimo ir jos vadove švietimo ir mokslo ministre Milda Petrauskiene. Šios darbo grupės siūlymus dėl Lietuvai strategiškai svarbių lituanistikos srityje dirbančių institutų sujungimo siūlome atmesti kaip nepagrįstus ir žalingus Lietuvai“, - rašoma laiške D. Grybauskaitei.

Pasak kreipimosi autorių, Lietuvai strategiškai svarbiems lituanistiniams institutams daug metų nebuvo teikiamas deramas valstybės prioritetas, nebuvo užtikrintas jų pakankamas finansavimas, įgalinantis tinkamą jų veiklą ir plėtrą. Todėl, pasak „Talkos kalbai ir tautai“, siūlymas sujungti nusilpnintus institutus į centrą nėra lituanistikos tyrimų stiprinimo strategija, o greičiau atvirkščiai.

„Vienas prie kito prijungti į vieną įstaigą šie prioritetinę ir strateginę reikšmę Lietuvos kultūros tęstinumui turintys savarankiški valstybiniai institutai faktiškai būtų sunaikinti. Lietuva jau turi pakankamai pavyzdžių, kai sujungus kitų sričių valstybinius mokslo institutus į vadinamuosius centrus norimo efekto nebuvo sulaukta, nebent efektu kas nors laiko tai, kad mokslo tyrimų įvairovė ir mokslininkų skaičius žymiai sumažėjo“, - rašoma laiške Prezidentei.

Visuomenininkai siūlo stiprinti pačius lituanistinius institutus ir gerinti jų darbo kokybę bei sąlygas, užtikrinti jų tinkamą finansavimą kuris įgalintų jų veiklą ir plėtrą.

Prezidentės prašoma pasinaudoti Tautos jai suteiktais įgaliojimais ir ne tik stabdyti minėtą darbo grupės iniciatyvą, bet ir tarpininkauti, kad būtų sudarytos atskiros darbo grupės kiekvienai iš šių 5 institucijų, kurios būtų pajėgios objektyviai ir profesionaliai ištirti šių mokslo institucijų (Lietuvių kalbos instituto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Istorijos instituto, Kultūros tyrimų instituto, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro) veiklą ir sugebėtų pateikti profesionalių pasiūlymų dėl jų stiprinimo bei plėtros galimybių siekiant užtikrinti lituanistikos reikšmę lietuvybės išsaugojimui.

Asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ taryboje yra 18 žinomų lituanistų, kultūros ir visuomenės veikėjų.