Seimas šiandien turėtų pradėti svarstyti, ar reikia sudaryti laikinąją tyrimo komisiją, kuri pasidomėtų, kodėl teisėsaugos tarnybos vis labiau primena politines organizacijas. Prezidentūra, į kurią dėl visų juodųjų sąrašų, slaptųjų pažymų nutekinimo ar tariamos kompromituojamos informacijos slėpimo, intrigų ir kt. krypsta visuomenės žvilgsnis, kategoriškai pasisako prieš tokios komisijos steigimą. S.Daukanto aikštei lojalūs buvę Konstitucinio Teismo teisėjai aiškina, kad Seimas tuo domėtis neturi teisės (!). O kas turi teisę?
- Ekspertai tvirtina, kad valstybėje - netvarka, teisėsaugos institucijos politikuoja, politikai jomis naudojasi, bet esą Seimo laikinoji tyrimo komisija nieko neišspręs. Tai kas tada išspręs? - „Vakaro žinios“ teiravosi parlamentaro Lino BALSIO.
- Truputėlį nerimą kelia, kad keli kolegos, tarp jų ir iš Darbo partijos, atsiėmė parašus, kuriais rėmė komisijos įkūrimą. Tai tik patvirtina tokios komisijos būtinybę, nes galima daryti prielaidą, kad Darbo partijos žmonės ir pati Darbo partija patyrė nemažą spaudimą iš prezidentūros. Kito paaiškinimo nėra, nes iš pradžių visi pasirašė ir tą pačią dieną su socialdemokratais susitarė, kad laikysis tvirtai, o po to atsiėmė savo parašus ir tvirtumas dingo. Manau, kad tai prezidentūros spaudimo pasekmė, nes akivaizdu, kad komisijai pradėjus darbą ir pradėjus nagrinėti slaptų pažymų panaudojimą politiniams tikslams, slaptos informacijos nutekinimą, neišvengiamai gali iškilti prezidentūros ir pačios prezidentės vaidmuo.
Tiesa, komisija sudaroma ne pačios prezidentės veiklai tirti, kaip labai išsigandęs pareiškė buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius, kuris visada skuba atbėgti į pagalbą prezidentei, kai reikia valdžios užsakymus vykdyti. Jis labai išsigandęs pareiškė, kad tai - išpuolis prieš prezidentę. Bet tai nenukreipta prieš prezidentę, nes tokiu atveju būtų visai kita procedūra, būtų sudaroma apkaltos komisija, kreipiamasi į Konstitucinį Teismą ir t.t. Komisijos tikslas - ikiteisminio tyrimo ir slaptų medžiagų panaudojimas politiniais tikslais. Aišku, jei tyrimo metu paaiškėtų, kad ten įsikišusi prezidentė, tada laikinosios komisijos išvadose tai būtų įvardyta ir Seimas spręstų, ar pradėti apkaltą. O jei prezidentė niekuo dėta - tai jai ir jos žmonėms nėra ko ir bijoti. Mes gyvename demokratinėje valstybėje, bet autoritarizmo apraiškų aš matau, pažymų panaudojimo politiniais tikslais pavyzdžių aš matau. Ir man, kaip piliečiui ir kaip Seimo nariui, kyla daug neatsakytų klausimų.
- Bet ekspertai sako, kad Seimo laikinosios tyrimo komisijos yra bedantės.
- Nėra bedantės. Jei ši komisija bus įsteigta, ji turės mandatą, jai bus suformuluoti aiškūs klausimai, į kuriuos turės atsakyti. Dabar turime laikinąją komisiją, tiriančią energetikos klausimus ir machinacijas energetikos sektoriuje. Čia būtų lygiai tas pats. Komisija galėtų pasiūlyti Seimui kreiptis į prokuratūrą ar atlikti kitą tyrimą. Arba siūlyti pradėti apkaltą. Laikinųjų tyrimo komisijų esmė tame ir yra, kad joje privalu liudyti, už melavimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, o faktai, kurie tenai paaiškėja, turi juridinę galią. Ir nors tai nėra ikiteisminis tyrimas, tai gali būti pakankamas pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą, jei komisija kreiptųsi į prokuratūrą, o prokuratūra pripažintų, kad tyrimas reikalingas.
Visuomenė jau suvokia, kad tai, kas vyksta dabar, tęstis nebegali. Labai lengva nutekinti slaptą informaciją arba apjuodinti žmogų ir įslaptinti informaciją, kaip buvo Seimo pirmojo vicepirmininko Vydo Gedvilo atveju (o žmogus net negali apsiginti teisme, nes net nežino, kuo yra kaltinamas), jei už tai niekas neatsako.
Arba kaip su tais „juodaisiais sąrašais“, nežinia kaip sudaromais, nes į juos patenka ir žmonės, kurie nei teisti yra, nei kuo nors įtariami. Čia yra visiškas žmogaus teisių pažeidimas, kurio griebiamasi siekiant silpninti valdančiąją koaliciją. Gali prezidentei koalicija patikti, gali nepatikti - čia jos reikalas. Tačiau jei prasideda jos galioje esančių jėgos ir žvalgybos struktūrų panaudojimas norint susidoroti su kai kuriais politikais, kurie galbūt neįtinka, tai jau yra negerai. Negana to, įstatymai sako, kad su slapta operatyvine informacija niekas, net prezidentė, neturi teisės susipažinti. O man kyla įtarimas, kad ji dažnai žino tai, ko neturi teisės žinoti. Ir aš tikiuosi, kad naujoji komisija pateiks atsakymus į visus šiuos klausimus.
Net jei komisija nustatytų blogų dalykų, bet jie nėra kriminaliniai, dėl kurių keliamos baudžiamosios bylos, tai bent jau tie, kas daro blogai, patirtų „sarmatą“. Štai minėta komisija, tirianti machinacijas energetikoje, išsiaiškino, kad Austėjos Landsbergienės mokyklėlė praktiškai yra apmokama per elektros tarifą. Jei prokuratūra tame nematys nieko blogo, nauda bus bent ta, kad elektros naudotojai bent jau žinos: kai moki už elektrą - moki ir už konservatorių lyderio žmonos privataus verslo klestėjimą.
- Jūsų minėtas V.Sinkevičius priminė Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad laikinosios Seimo komisijos gali būti sudaromos tik itin svarbiems valstybei klausimams ištirti, todėl esą ši komisija būtų netikslinga. Negi tai, kas dedasi su teisėsaugos institucijomis, nėra svarbu?
- Tai čia ir yra ypatingos svarbos klausimas, netgi, sakyčiau, fundamentalus. Jei teisėsaugos institucijos išnaudojamos politiniais tikslais, tai jau milžiniškas pavojus demokratijai, kertama per jos pamatus.
- Dar aiškinama, kad Seimas negali kištis į teisėsaugos struktūrų darbą. Bet jei jos pažeidinėja įstatymus, negi niekas negali jų sudrausminti?
- Tai joks kišimasis, nes laikinoji komisija netirtų konkrečių bylų, nesusipažintų su operatyvine medžiaga. Tik atsakytų į minėtus klausimus.
- Dar vienas priekaištas - esą komisija kuriama tik todėl, kad artėja rinkimai. Bet juk rinkimai vyksta kone kasmet - tai į Seimą, tai į savivaldą, tai į Europos Parlamentą, galų gale dar ir prezidento rinkimai yra. Tai kada tada aiškintis tokius dalykus?
- Būtent. Nors geriau tokius klausimus aiškintis kadencijos pradžioje, kai būna ramesnė, darbingesnė nuotaika. Bet vis tiek geriau vėliau, negu niekad, nes išsiaiškinti šiuos dalykus būtina. Jei komisija, pavyzdžiui, išsiaiškins, kad prezidentė teisėsaugos struktūromis naudojasi politiniais tikslais, tada tyrimą turėtų tęsti kitos institucijos, gal net Konstitucinis Teismas turėtų tarti žodį, ar tai neprieštarauja Konstitucijai. Gal paaiškins, kad prezidentė gali tai daryti - tada tegul daro. Bet tada bent jau visuomenė turės daugiau aiškumo.
Faktai
Laikinoji tyrimo komisija turėtų atsakyti į daugybę klausimų. Tarp jų - iš kurių informacijos šaltinių kurie asmenys ir kokiomis aplinkybėmis paskleidė viešojoje erdvėje didelį visuomenės rezonansą sukėlusias žinias, tokias kaip, pavyzdžiui, apie užpernai birželį paskleistą „juodąjį sąrašą“ su 9 tuometinių viceministrų pavardėmis, apie specialiųjų tarnybų pažymą apie Seimo pirmąjį vicepirmininką Vydą Gedvilą, kuris buvo siūlomas į švietimo ir mokslo ministrus.
Nutarimo projekte siūloma įpareigoti komisiją atsižvelgti į įsiteisėjusius teismų sprendimus dėl prezidentės patarėjos Daivos Ulbinaitės išteisinimo ir pateikti politinį šios istorijos aplinkybių vertinimą, išsiaiškinti, kiek teisėsaugos institucijų priklausomybę nuo politikų lemia tų institucijų vadovų skyrimo tvarka ir tiesioginis pavaldumas bei kitus klausimus.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Rašyti komentarą