Svetimi - šimteriopai brangesni, savi - geresni

Lietuviai ekonomistai išanalizavo 19 temų, parašė 16 straipsnių, 6 monografijas, parengė 6 rekomendacijas, 3 metodikas. Ir šis dvejus metus solidariai vykdytas mokslinis darbas tekainavo šalies biudžetui 2,6 mln. litų. Padaliję šią sumą iš 24 mėnesių ir projekto dalyvių skaičiaus, aiškiai matome, kad mokslininkai valstybės neapiplėšė. Nepasipinigavo. Skirtingai nuo užsienio konsultantų, užsienio teisinių firmų. Aplipusių vos ne visas Lietuvos ministerijas.

Ar užsienietis suinteresuotas išmintingai patarti?

Kyla klausimas. Kam mokėti užsieniečiams, už milijonus parengiantiems varganą šešių puslapių pasaką apie vizijas, misijas, jei mūsiškiai specialistai daug pigesni ir, gerbdami savo akademinį prestižą bei kolegas, net nedrįstų svaičioti. Be to, kas labiau suinteresuotas, kad Lietuvos valstybė ekonomiškai suklestėtų? Ar užsienietis, laikinai užsukęs pasipinigauti pas vietinius aborigenus, ar čia gyvenantys ir dirbantys mūsiškiai mokslininkai? Užsieniečiai visai nesuinteresuoti, kad Lietuva ekonomiškai taptų stipri ir konkurencinga. Kam užsienio rinkoms reikalingas naujas, stiprus žaidėjas? Siūlantis geresnes prekes ir paslaugas?

Protinga valstybė, kaip ir išmintingas privačios firmos bosas, vengtų atskleisti savo kortas potencialiems konkurentams. Kad tie konkurentai per daug nesužinotų, firmos viduje nesižvalgytų. Neapčiuoptų valstybės ar firmos silpnųjų vietų ir jomis nepasinaudotų. Tačiau Lietuvoje elgiamasi kitaip. Mes kaip visiškai naivūs atlėpausiai plačiai atveriame užsienio konsultantams, ekspertams duris. Eikite. Žvalgykitės. O mes už tai dar ir užmokėsime. Beveik visos šalies ministerijos ir jų kontroliuojamos įstaigos apsistačiusios užsienio konsultantais, užsienio teisinėmis firmomis. Arvydo Sekmoko laikais Energetikos ministerija ir jos kontroliuojamos įmonės išleido konsultantams 252 mln. litų. Už teisines paslaugas paklojo 94,5 mln. litų.

Manote, dabar kitaip? Tik Andriaus Kubiliaus Vyriausybė buvo išlaidūnė? Ne. Bet dabar kitokios sumos. Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė taip pat moka užsienio konsultantams. Energetikos ministerija per dvejus metus už užsienio advokatų paslaugas atseikėjo apie 156 tūkst. litų. Ūkio ministerija įvairiems konsultantams sumokėjo apie 200 tūkst. litų. Finansų ministerija už teisines konsultacijas sumokėjo apie 4,5 mln. litų. Ir taip toliau.

Matyt, užsieniečiai ima ir pabrangsta, kad jų tyrimus, konsultacijas dar tenka išversti į mūsų valstybinę kalbą. O lietuviai mokslininkai pigesni, nes jų rekomendacijų nereikia išversti.

Patys save kompromituojame

Atkurta valstybė jau baigia 25-uosius Nepriklausomybės metus. O mes toliau vaizduojame užsieniui, kad neturime jokių vietinių specialistų, mokslininkų, teisininkų. Esame visiški mulkiai ir tik geidžiame, kad kiekvienas čia užsukęs užsienietis mums patarinėtų. Netgi ministrams. Pabūtų mūsų kompasais, akimis, smegenimis. Nes jei nepatarinės, supainiosime, kur šiaurė, kur pietūs. Supainiosime, kokioje gyvename gatvėje.

Gal per ilgai vaizduojame, kad klaidžiojame tyruose? Kad esame visiški bejėgiai. Savimi ir savo specialistais nepasitikintys. Protiškai neįgalūs. Juk tai savotiškas mūsų valstybės šmeižimas. Nė prie vieno mūsų mokslininko, gydytojo, menininko ar universiteto rektoriaus juk nestūkso užsienietis ekspertas. Tapantis už mūsų dailininkus paveikslus, rašantis už mūsų profesorius monografijas, pamokslaujantis, kaip vadovauti akademinei bendruomenei, ar patarinėjantis, kaip išoperuoti apendiksą. Ne, lietuviai yra pakankamai savarankiški, o mūsų mokslo, kultūros elitas sėkmingai konkuruoja pasaulyje. Tik dėl kažkokios mistinės, sunkiai paaiškinamos priežasties mūsų ministerijų specialistai, teisininkai niekaip neapsieina be užsienio antrininkų. Užsieniečiai dar pagalvos, kad lietuviai į savo ministerijas surinko, sušlavė ir delegavo visus šalies kvailius. Kaip į specialius dienos pensionus. Ir kad visi ministerijų klerkų aukštojo mokslo diplomai nupaišyti.

Matyt, pasireiškia snobizmas. Kuo brangiau perki, tuo tas daiktas atrodo vertingesnis. Nors tas daiktas, pavyzdžiui, limuzinas, visai netinka mūsų duobėtoms gatvėms. Ar daug pritaikėme iš užsieniečių prisipirktų vizijų, misijų, įvaizdžių? Jie, kaip tie mūsų gatvėms nepritaikyti limuzinai, stovi garažuose. Nes jei suskaičiuotume, kiek vos ne per 25 metus įvairiausiems patarinėtojams išleista, tai jau turėjome gyventi vos ne Dubajuje.

Ar valdžia tikrai nori klausytis?

Kaip elgsis politikai su 68 mūsiškių mokslininkų parengtomis rekomendacijomis? O kaip elgiamasi paprastai? Lietuviai lietuviais netiki. Nes visi iš to paties kiemo. Užtat labai tiki horoskopais ir kad kada nors laimės loterijoje milijoną ir parodys špygą turtingesniam kaimynui. Tad arba vaizduos, kad jokių rekomendacijų nėra. Arba pyks, kad patys taip nesugalvojo. Arba pasidės mokslininkų studiją miegamajame. Kad skaitydami greičiau užmigtų. Arba kvies užsienio ekspertus iš Japonijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, JAV. Kad mūsiškių mokslininkų rekomendacijas patikrintų. Per dvejus, trejus metus. Dėl politikų ir valdininkijos šventos ramybės. Kad perskaičiuotų, peršviestų visais įmanomais profiliais. Na ir, aišku, gautų už darbą ne 2,6 mln. litų, bet šimteriopai. Kita Vyriausybė užsakys kokią nors naują studiją, nes mokslininkų rekomendacijos vertinamos ne ekonomiškai, bet politiškai. Atsiklausti, parodyti mūsų mokslininkams dėmesį yra politiškai korektiška. Visgi dirbo šešios aukštosios mokyklos ir institutas. Įžeisti būtų neprotinga. Bet atsižvelgti į rekomendacijas - nebūtina.

Na, kas paiso viešojoje erdvėje vos ne kasdien išsakomų visuomenės rekomendacijų neišlaidauti, nepraskolinti Lietuvos. Kas paisė rekomendacijų palikti provincijai ambulatorijas, neuždaryti ligoninėse kai kurių skyrių. Rekomendacijų tik tada paisoma, kai jas stumte prastumia šešėliniai lobistai. Bet jie rūpinasi smulkesniais reikalais nei valstybė.