Šventojoje prasideda žemaitukų žygis per Lietuvą

Penktadienį prasidės istorinis žygis žemaitukų žirgais aplink Lietuvą - "Žemė-žmogus-žirgas". Vidurdienį iš Šventosios pajūrio 10-ies žygeivių ir 12-os žirgų draugija bus palydėta į penkias savaites truksiančią kelionę.

Žemaitukų arklių augintojų asociacijos rengiamas žygis skiriamas Etnografinių regionų metams, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-mečiui ir Mykolo Kleopo Oginskio 2015-osioms metinėms paminėti, taip pat buvusiems panašiems žygiams atminti. Bus aplankyti visi Lietuvos etnografiniai regionai.

Žygio dalyviai jos palei sieną arčiausiai esančiais keliukais, dalis maršruto nusidrieks ir per Latviją. Bus keliamasi per Ventos upę, kurią reikės įveikti ne tik žirgais, bet ir karieta. Keliautojai aplankys: Žagarę, Didžiasalį, Medininkus, Eišiškes, ties Druskininkais ir Jurbarku kirs Nemuną, aplankys Ožkinių kaimą šalia Punsko. Žygio pabaigoje bus keliamasi iš Uostadvario į Nidą, nuo Klaipėdos iki Šventosios jojama pajūriu.

Žygio pabaiga numatyta spalio 10 d. Šventojoje. Ilgesnių sustojimų vietose bus organizuojami etnokultūriniai renginiai, susitikimai su vietos bendruomenėmis, rengiamos naktigonės. Nuo pat žygio pradžios iki pabaigos bus nešamos Lietuvos ir Žemaitukų arklių augintojų asociacijos vėliavos, o regioninės vėliavos iškeliamos ilgesnio sustojimo vietose.

1935-aisiais metais žygio metu raitelis Vaclovas Smalys nujojo 1500 kilometrų. 1975-aisiais Lietuvos žemdirbystės instituto direktorius bei mokslo darbuotojas prof. Petras Vasinauskas ir žurnalistas Vladas Vaicekauskas vežimu įveikė 1501 kilometrą. 2015-aisiais planuojama įveikti daugiau kaip 1700 kilometrų.

"Kelionės tikslas, kaip kadaise rašė prof. P. Vasinauskas, yra pati kelionė žirgu. Keliaujant žemaitukais bus nešama žinia, kad žemaitukų veislė - viena seniausių, turinti unikalią genetinę struktūrą ir istoriją. Seniausias lietuviškas arklio pavadinimas yra ašvienis. Žmogus ir žirgas žemaitukas visada buvo ir yra vienybėje - "vienis". "Žemė-žmogus-žirgas" - tai mūsų šaknys. Tiktai tvirtai stovėdami ant savo žemės, mes tarsi ąžuolas galiūnas giliai šaknis suleidžiam, tvirtybę ir stiprybę semiam. Tada ir gerbiam savo kalbą, papročius, ieškom atsakymų. Taip pat labai svarbu žygio metu įtraukti Lietuvos pakraščio gyventojus", - sako pagrindinis žygio rengėjas ir sumanytojas, kelių tarptautinių žygių žemaitukais dalyvis Vaidotas Digaitis.

Žinią neš 8 raiteliai, 2 važnyčiotojai, dviem žirgais traukiama karieta su žygio manta, 2 pakaitiniai žirgai ir lietuvių skalikė Alka. Draugiją sudaro Vaidotas Digaitis iš Laukuvos Šilalės rajone, Marius Kleišmantas iš Varsėdžių kaimo Šilalės rajone, Jonas Plūčas iš Girsūdų kaimo Pasvalio rajone, Česlovas Marcinauskas iš Kernavės Širvintų rajone, Remigijus Žiauberis iš Kaltinėnų Šilalės rajone, Irmantas Kandratavičius iš Utenos, Skirmantė Naglytė ir Aušrinė Butkevičiūtė iš Vilniaus, Severija Bružaitė ir Sofija Bizauskaitė iš Klaipėdos.