Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė: Provincijos žmonėms nereikia gydymo

Ketvirtasis kirtis

Gyventojų skaičiui mažėjant, viešųjų paslaugų teikimas provincijoje valdžiai tapo per daug nuostolingas. Kai kurioms rajono ligoninėms vėl ruošiamas giljotinos peilis.

Vakar Sveikatos apsaugos ministerijoje ministrė R.Šalaševičiūtė pristatė, kaip bus vykdomas ketvirtasis sveikatos sistemos plėtros ir ligoninių tinklo konsolidavimo etapas.

Per pirmuosius tris etapus nuo 2003 m. jau uždarytos ar prie kitų ligoninių prijungtos 42 gydymo įstaigos, 14-oje rajoninių ligoninių dėl per mažo gimdyvių skaičiaus nebeliko akušerijos skyrių, 10-yje, kuriose buvo nepakankamas didžiųjų operacijų skaičius, buvo uždaryti chirurgijos skyriai, centralizuotas greitosios medicinos pagalbos paslaugų valdymas.

Tačiau tokių pokyčių ministerijai maža. Dabar pertvarkų bus reikalaujama iš tų ligoninių, kuriose pacientai aktyvaus gydymo lovomis naudojasi mažiau nei 300 dienų per metus. Šalies vidurkis - 266 dienos, tačiau tik 16 šalies ligoninių iš 87, priklausančių valstybei ir savivaldybėms, jį lenkia ir tik viena (Šilalės) ligoninė yra užpildyta visas 365 dienas.

46 Lietuvos ligoninių gydymo lovų panaudojimas yra žemesnis už šalies vidurkį. Taigi daugiau nei pusei gresia vienokios ar kitokios pertvarkos.

Pagal SAM parengtą konsolidavimo planą, iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ligoninėse veikiausiai nebebūtų finansuojamos chirurgijos paslaugos, jei per metus atliekama mažiau nei 400 didžiųjų operacijų, ir akušerijos paslaugos, jei per metus jų suteikiama mažiau nei 300 gimdyvių.

Skaičių nežino

„Vakaro žinių“ kalbinta ministrė R.Šalaševičiūtė sako negalinti pasakyti, kiek ligoninių ar jų skyrių bus uždaryta, taip pat kiek gydytojų bus atleista pasibaigus ketvirtajam konsolidavimo etapui kitų metų vidurvasarį: „Skaičių dabar ir negali būti, nes mes jokio sprendimo iš viršaus nenuleidžiame. Visoms savivaldybėms, gydymo įstaigoms duota aiški žinia: jūs patys pasirengiate pertvarką. Mažinate tas lovas, kurios tuščios.“

Kalbėdama ministrė nepraleido progos įgelti ir rajoninėms ligoninėms, kurios esą nesuteikia kokybiškų paslaugų, todėl pacientai vis tiek siunčiami gydytis į respublikines ligonines: „Daugiausia šiandien apie netinkamą ligoninių pertvarką kalba dešimties rajoninių ligoninių asociacijai vadovaujantis Vygantas Sudaris (Pakruojo ligoninės vadovas - red. past.), bet pas jį ligoninėje per metus lovų užimtumas siekia tik 139 dienas. Tai reiškia, kad tik 5 mėnesius medikų kolektyvas uždirba pinigus, o 7 mėnesius dirbama ir mokama iš tų per penkis mėnesius uždirbtų pinigų. Be to, Pakruojo savivaldybėje 67 proc. gyventojų nesigydo Pakruojo ligoninėje, jie gydosi aplinkinėse ligoninėse, vyksta į didžiuosius miestus. Yra ir kita tendencija, apie kurią tiesiai šviesiai gydytojai pasakoja: kad rajoninėje ligoninėje pacientas guli 7-10 dienų. Išeina ir po savaitės gauna iš šeimos gydytojo siuntimą vykti gydytis į didžiąsias respublikines ligonines, nors net nereikalingos didžiosios operacijos. Faktiškai išeina, kad ligonių kasos už tą patį gydymą - tomis pačiomis priemonėmis ir vaistais - sumoka du kartus.“

Sujungus ligonines ar jose atsisakius kai kurių paslaugų, sutaupyti pinigai esą nebus atimti. Ligoninių vadovai galės kelti gydytojų atlyginimus, pritraukti jaunų specialistų. Be to, už sutaupytus pinigus bus didinamas lovų skaičius slaugos ligoninėse.

„Dabar, kai aš lankausi savivaldybėse, net neslepiama, kad ligoninėse guli žmonės, kuriems nereikia gydymo - jiems reikia slaugos“, - dienraščiui pasakojo ministrė.

Jos teigimu, ir pačios savivaldybės bei ligoninių vadovai pritaria konsolidavimo planui.

„Pavyzdžiui, Kupiškio ligoninė pati nori tapti Panevėžio ligoninės filialu. Be to, turime 6 savivaldybes, kurios nori sujungti poliklinikas ir ligonines. Man atrodo, kad mes einame teisingu keliu, įvertindami pacientus, medikų bendruomenę. O tas eskalavimas, kad viskas turi likti taip, kaip yra šiandien, yra kai kurių ligoninių vadovų, kurie nenori pokyčių, negalvoja apie pacientus ir apie atlyginimų kėlimą savo gydytojams, kalbos“, - pareiškė ministrė.

Paklausta, ar po pertvarkos skubi chirurginė pagalba provincijos ligoniams netaps pavėluota, R.Šalaševičiūtė teigė, kad iš ES lėšų ketinama skirti pinigų naujiems greitosios medicinos pagalbos automobiliams.

„Europos Komisija jau yra patvirtinusi lėšas. Kaimiškoms savivaldybėms skirsime automobilius - yra patvirtinta visa programa. Turime tik galutinai nuspręsti, kurios gydymo įstaigos kaimiškuose rajonuose gaus tuos 67 greitosios medicinos pagalbos automobilius. Ta problema tikrai yra apgalvota“, - tvirtino ministrė.

Ligoniams gerai?

Ministrė R.Šalaševičiūtė neabejoja, kad ministerijos vykdomų reformų pacientai nori ir laukia.

Kaip tik šią savaitę SAM pasigyrė, kad, jos užsakytos apklausos duomenimis, per pastaruosius metus ryškiausiai - 15 proc. - padidėjo palankus Sveikatos apsaugos ministerijos veiklos vertinimas. O Lietuvos sveikatos apsaugos sistema pasitiki net pusė šalies gyventojų.

Tačiau kiek objektyvi visuomenės nuomonė, kurią valdžia pati užsako?

Seimo nariui Povilui Urbšiui neatrodo, kad iš tokių apklausų daug naudos ir kad jų rezultatai atspinti tikrąją visuomenės nuomonę: „Pats principas, kad institucijoms rūpi žmonių nuomonė ir kad nori jos atsiklausti, geras. Bet dar klausimas, kiek iš tikrųjų norima sužinoti tikrąją nuomonę, o kiek tai yra dirbtinai kuriamo įvaizdžio dalis. Kai kurie dalykai gal tiesiog pritempiami prie norimo rezultato - tokiu būdu formuojama viešoji nuomonė. Anokia čia paslaptis, kad tos pačios viešųjų ryšių agentūros rinkimų kampanijos metu rūpinasi ir politinių partijų reklama. Dažnai ministerijoms rūpi savo gero įvaizdžio kūrimas, todėl klausimas, ar jų užsakytos apklausos nėra organizuojamos tik tam, kad patvirtintų, kaip gerai dirbama, kad atsiliepiama į žmonių lūkesčius.“

Dangutė Mikutienė, Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė:

Tačiau ne visiems SAM ruošiama ligoninių konsolidacija atrodo iki galo apgalvota. Seimo Sveikatos reikalų komitetas piktinasi, kad planas nebuvo derintas su Seimo nariais.

„Mes manome, kad pirmiausia planas turėjo būti išdiskutuotas su medikų bendruomene, su steigėjais, asociacijomis, su mūsų komitetu. Žodžiu, surinktos visos nuomonės ir tik tada teikiamas derinti ministerijoms. Manome, kad buvo pažeisti demokratijos principai“, - teigė Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė.

„Dar prie buvusio ministro Algio Čapliko buvo paskelbtas vajus naikinti chirurgijos ir akušerijos skyrius. Buvo skelbiama, kad bus sutaupyta apie 320 mln. litų, bet turbūt dar daugiau buvo išleista. Pavyzdžiui, yra tokių atvejų, kur vienoje savivaldybėje buvo gana aukštas traumatizmo lygis ir įstaiga, veždama pacientus į kitą ligoninę, kur buvo teikiamos chirurginės paslaugos, per mėnesį sunaudojo metinį kuro limitą. Jau nekalbu apie laiką, efektyvumą ir skubiai suteiktą pagalbą. Niekas neįvertina ir to, kiek iki ligoninių žmonių taip ir nenuvažiavo, nors buvo poreikis“, - piktinosi D.Mikutienė.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“