Šv. Kūčių vakarą susiburia šeimos, vienijasi tauta

Katalikų kalendoriaus gruodžio 24-osios lapelyje įrašytas vienintelis žodis: Kūčios. Kūčiomis pasibaigia Adventas.

Kūčių vakarą sostinės Katedros aikštėje tradiciškai bus pašventinta didžioji miesto prakartėlė su biblinių personažų figūromis. Prakartėlę pašventins Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas.

Pašventinus prakartėlę Arkikatedroje bus aukojamos Piemenėlių arba Bernelių mišios. Eucharistijai vadovaus arkivyskupas G. Grušas. Šv. Mišias tiesiogiai transliuos LRT televizija.

Prieš šv. Mišias arba po jų savo šeimos ir artimųjų būryje valgoma Kūčių vakarienė. Prie balta staltiese padengto šventinio stalo laužomas kalėdaitis, sujungiantis visus vakarienės dalyvius į vieną Dievo šeimą - taip tradiciją gruodžio 24-osios vakarą susėsti už Kūčių stalo aiškina dvasininkai.

Šventoji Kūčių vakarienė - bene vienintelė tautinė tradicija, kurios laikosi kiekviena lietuviška šeima, nepaisant jos narių pasaulėžiūros ar tikėjimo.

Etnologas Libertas Klimka pastebi, jog ši šventė yra išimtinė, dar išlikusi tradicine forma, daugelis lietuvių ją prisimena ir susėda už bendro stalo. Tai reta proga pabūti kartu, kai namo sugrįžta vaikai, tėvai, sutuoktiniai iš Airijos, Anglijos, Norvegijos, Amerikos.

Kūčios - šeimos šventė, gyvybinga daugiausia baltų kraštuose. Dėkojama Dievui ir gamtai už metų malones ir dosnumą, o artimiesiems - už paramą ir meilę.

Kūčių diena - pasninko, santarvės diena, net besikalbant reikėtų dažniau sakyti ne "aš", o "mes". Su kaimynais, jeigu kas būtų apsipykęs, būtina susitaikyti. Reikia apsišvarinti namų vidų, stalą padengti balta linine staltiese, viduryje pastatyti kryželį. Po staltiese šieno pakloti. Šalia kryželio - kalėdaičiai ir paraikyta duona. Nuo jų dalijimosi po maldos bus pradėta šventoji vakarienė.

Šventiniai valgiai tą dieną gaminami iš auginamų ir gamtos dovanojamų gėrybių. Tradiciškai Kūčių vakarienei šeimininkės ruošia 7, 9 arba dažniausiai - 12 valgių, kurie simbolizuoja 12 apaštalų - Kristaus mokinių.

Išskirtinai lietuviškais Kūčių papročiais jų tyrinėtojai laiko kūčiukų su aguonpieniu valgymą. Kūčiukai yra buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas ir paplitę tik dabartinėje Lietuvoje, pasienyje su Lenkija ir Baltarusijos žemėse.