Susisiekimo ministras: "Estų ministro atsiprašymas priimtas, tęsime derybas"

"Šiandien turėjau su juo (Juhanu Partsu - ELTA) telefoninį pokalbį. Buvo pasakyta, kad jo pareiškimas buvo nepiktavalis, taip jau išsprūdo, (...) ir jis labai atsiprašo. Atsiprašymas iš mano pusės yra priimtas dėl to, kad, manau, nepriklausomai nuo retorikos, projekto įgyvendinimo svarba yra daug didesnė", - pirmadienį trumpojoje spaudos konferencijoje žurnalistams sakė R. Sinkevičius.

Anot ministro, šiuo metu tarp šalių vis dar nesuderintos septynios derybinės pozicijos, tačiau nesutarimų kelia vienintelis Vilniaus klausimas. Nors R. Sinkevičius tikisi, kad partneriams dėl Vilniaus per pusmetį pavyks susitarti, jis nedemonstruoja noro nusileisti.

"Visų Baltijos šalių sostinės sujungtos greituoju būdu, o Vilnius paliktas nuošaly, tai vienas dalykas. Antras, kuris čia didžiausias Lietuvos miestas dabar? Trečias dalykas - jeigu pažiūrėsime dar globaliau į dar tolimesnę ateitį, kas žino, gal po 30, po 50 metų ta vėžė pasieks Kijevą?", - kalbėdamas apie Vilniaus svarbą retoriškai klausė susisiekimo ministras.

"Nei Estija, nei Latvija negali prisijungti prie europinio geležinkelio be Lietuvos, tai jiems yra labai svarbu, ir tą mes turime visi suvokti. Ir tą mes puikiai suprantame", - teigė jis.

Kartu R. Sinkevičius atmetė kritiką, kad Lietuva vilkina "Rail Baltica 2" projektą. Ministro įsitikinimu, būtina įvertinti tebevykdomos galimybių studijos išvadas ir neskubėti priimti strateginio sprendimo.

"Mes naujajame finansiniame periode gyvename tik 20 diena. Paraiškų pateikimas įmanomas iki 2016 metų. Aš galvoju, kad mes ne pieštuką ir ne trintuką ruošiamės pirkti, tokiam stambiam projektui įgyvendinti reikia labai gilios analizės tam, kad nepadarytume klaidų. Netgi prarastas laiko intervalas su kaupu atperka klaidas, kurios galėtų būti padarytos", - kalbėjo ministras.

Klausiamas, kokios priežastys skatina estus priešintis Vilniaus prijungimui prie geležinkelių koridoriaus "Rail Baltica 2", R. Sinkevičius įžvelgė du motyvus. "Rail Baltica 2" atšakos į Vilnių kaina, ministro skaičiavimu, galėtų siekti apie 1 mlrd. litų, ir šią sumą tektų pasidalinti visiems projekto partneriams.

"Kitas dalykas - tai, kad vis dėlto Europos Parlamento kadencija eina į pabaigą - (...) keičiasi ir komisarai ir visa kita, todėl norima, kad dar esant šiam Parlamentui ir šitai (...) Komisijai projektas būtų pradėtas", - sakė R. Sinkevičius.

Kaip jau skelbta, Estijos ekonomikos ir susisiekimo ministras J. Partsas interviu leidiniui "The Wall Street Journal" pareiškęs, kad Lietuvos Vyriausybėje esama kvailių, vėliau teigė, jog šiuos žodžius reikia vertinti per humoro prizmę.

Tokie pareiškimai papiktino Premjerą Algirdą Butkevičių, kuris buvo pavedęs užsienio reikalų ministrui gauti Estijos ambasadoriaus pasiaiškinimą. Tačiau Estijos ministrui pačiam ėmusis iniciatyvos atsiprašyti, to nebeprireiks.

Estija laikosi pozicijos, jog, norėdama pratęsti transeuropinę vėžę "Rail Baltica" ir prie jos prijungti Vilnių, Lietuva tai turės padaryti savo lėšomis. Prieš tai buvo skelbiama, jog Latvija ir Estija nori perkelti Vilniaus prijungimą prie "Rail Baltica" į politinį lygį.

Šie nesutarimai tarp Baltijos šalių grasina sužlugdyti visą projektą: "Rail Baltica" vykdymo darbai turi būti pradėti iki 2016 metų, kitaip Baltijos valstybės gali netekti 26 mlrd. eurų Europos Sąjungos finansavimo.