SŪRS klaipėdiečiui nutiesė kelią į festivalį Italijoje.

Neseniai klaipėdietis fitodizaineris Sigitas Kaminskas grįžo iš festivalio "Land art", kuris vyko Italijos mieste Pordenone (netoli Venecijos). Jame dalyvauti buvo pakviestos Belgijos, Ispanijos, Norvegijos, Prancūzijos, Rusijos, Švedijos, Šveicarijos, Taivano bei Vengrijos komandos. Tačiau kai dėl SŪRS epidemijos Taivano komanda pranešė neatvažiuosianti, į festivalį buvo pakviestas lietuvaitis. Jį festivalio organizatoriai buvo įsidėmėję floristų konkurse Šveicarijoje, kuriame Sigitui Kaminskui už konkursinę kompoziciją 1999 m. buvo pripažinta 2-oji vieta. Fitodizainerio Sigito Kaminsko paklausinėjome, kaip toks festivalis atrodė jo akimis.
(

- Šį festivalį organizavo ir finansavo Pordenono miesto merija su labai kilniu tikslu neįgaliuosius integruoti į visuomenę. Nors kiekvienos festivalyje pakviestos dalyvauti šalies komandos fitodizaineriai atvažiavo su asistentais, tačiau mums talkino ir neįgalieji, kuriems buvo patikima daryti ruošinius kompozicijoms. Neįgaliukai mums virdavo pietus. Labai įdomios buvo jų reakcijos vertinant kompozicijas. Jie kartu ir mokėsi iš mūsų. Gal tai, ko pramoko, jiems pravers integruotis.
Lietuvoje floristų ir fitodizainerių festivalių nei su kilniais tikslais, nei be jų niekas neorganizuoja. Aš įsivaizduočiau tokį festivalį, pavyzdžiui, Nidoje. Tačiau kas apsiimtų jį finansuoti? Mes buvome ir valgydinami, ir apnakvyndinti, net kišenpiningiams mums buvo išmokėta po penkis šimtus eurų, kurie beveik kompensavo kelionės į Italiją ir atgal išlaidas.

- Ne, atvykome su savomis. Labai patiko norvegų idėja. Jie išrausė šulinius, kurie buvo pridengti floristiniais dangčiais. Žmonės buvo smalsūs ir kilnojo tuos dangčius. O šulinių dugne buvo įtaisytos fotokameros, fotografuojančios kiekvieną smalsuolį. Žinoma, atvaizdai atrodė klaikūs. Gal tokius mus ir mato civilizacijos niokojama Žemė? Įdomūs buvo rusų, švedų ir šveicarų komandų darbai, kurie buvo "integruoti" į aplinką.
Greta fitodizainerių dirbo ir Venecijos aukštosios meno mokyklos studentai. Jų darbo floristinė pusė labai skyrėsi nuo profesionalų. Tačiau pati idėja buvo įtaigi: išskustos žolės plote "nutupdytas" neatpažintas objektas. Kadangi Italijoje buvo labai karšta, vandeniu palaistytas išskustos žolės žemės plotas suskeldėjo. Įspūdis buvo pribloškiantis.

- Tiesiau kelią tarp praeities ir dabarties. Tokią idėją padiktavo apleistas nebeveikiantis medvilnės fabrikas. Link jo ir tiesiau kelią. Jo viduryje iš lapų išdėliojau laiko ratą. Į šonus nuo jo - linijos su raudonais kuoliukais, simbolizuojančiais ir viltį, ir perspėjimą. Kadangi darbams kurti turėjome penkias dienas, skubėti nereikėjo.

- Žinoma, JAV buvo daug kas įdomu. Tačiau stigo tokio nuoširdaus bendravimo, kaip Italijoje. Dar kartą įsitikinau, kad vis dėlto Europa ir gražesnė, ir pranašesnė už Ameriką bene šimtą kartų. Europiečių aukštesnis intelektas, buvo labai įdomu diskutuoti su švedais, norvegais, šveicarais, rusais floristikos temomis. Džiaugiausi, kad galutinai "prasilaužiau" anglų kalbos žiniomis ir galėjau nevaržomas bendrauti. Beje, sugriuvo mitas, kad skandinavai šalti. Su jais visi labai nuoširdžiai bendravome. Galbūt kitą vasarą norvegas atvyks į Klaipėdą vesti floristikos kursų.