Sulaukėme pasaulio pabaigos pradžios?

Visgi mokslininkai akcentuoja, kad nors ir nėra garantijų, kad žmonės neišnyks kaip dinozaurai, optimistinių mokslinių teiginių yra kur kas daugiau nei įvairių šaltinių, skelbiančių mistinius pasaulio pabaigos ženklus.

"Žemė gyvuoja ir gyvuos"

Dar praėjusių metų pabaigoje, kai JAV nacionalinė vandenynų ir atmosferos tyrimų administracija (NOAA) pranešė apie Ramiajame vandenyne užfiksuotą reiškinį "El Ninjo", klimatologai ir meteorologai perspėjo apie galimą stichinių reiškinių sustiprėjimą. Ilgai laukti neteko - šią vasarą siautė galingos musoninės liūtys ir potvyniai Pietų Azijoje, dėl liūčių formavosi milžiniškos nuošliaužos Kinijoje, dideli ilgalaikiai karščiai bei sausra lėmė gaisrus Rusijoje, Portugalijoje.

"El Ninjo" kas keleri metai neperiodiškai susidaro pakitus bendrajai atmosferos cirkuliacijai. Šiuo metu daugelis mokslininkų tiria šį reiškinį kaip vieną orų kaitos varomųjų jėgų. Neabejotinai jo poveikis yra toks didelis, kad stichinių nelaimių visame pasaulyje pasitaiko vis daugiau", - sako Klaipėdos universiteto Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto geofizinių mokslų katedros vedėja geografijos mokslų daktarė Inga Dailidienė.

Anot jos, pasitvirtina Jungtinių Tautų Klimato kaitos grupės prognozės apie intensyvesnį ledynų tirpimą, dažnesnes karščio bangas, didėjantį liūčių ir audrų intensyvumą, oro ir vandens temperatūros kilimą. O klimatui šylant tirpsta milžiniški Arkties ir Antarktidos ledynai - tai prisideda prie pasaulio vandens lygio kilimo.

"Pietrytinėje Baltijos dalyje vandens lygis per praeitą šimtmetį pakilo apie 15 centimetrų. Nors mokslininkai sutinka, jog vandens lygis kils ir toliau, tačiau sudėtinga atsakyti tiksliai, kiek jis pakils tam tikroje teritorijoje. Manoma, kad Baltijos jūroje vandens lygis iki šio amžiaus pabaigos gali pakilti iki 30-80 centimetrų. Daugelis Europos valstybių jau dabar stato naujus ir rekonstruoja senus apsaugos pylimus, atskiriančius žemesnes vietoves nuo galimos didesnės jūros patvankos audros metu. Nebūtų sudėtinga ir mums padaryti gražius pylimėlius apsaugos ruožuose aplink jūrą ir marias. Ant jų būtų galima įrengti dviračių takus", - sako I. Dailidienė.

Anot jos, negalima garantuoti, kad žmonės kada nors neišnyks kaip dinozaurai, tačiau artimiausią šimtmetį ji pataria nelaukti pasaulio pabaigos - mūsų planeta puikiai laikėsi praėjusius 4,6 mlrd. metų, tad ji ir toliau gyvuos.

"Yra įvairių šaltinių, skelbiančių mistinius pasaulio pabaigos ženklus, tačiau tam prieštaraujančių optimistinių mokslinių teiginių yra daugiau", - sako pokalbininkė, primenanti, kad katastrofos būdavo pranašaujamos ir anksčiau, bet nieko nenutiko.

I. Dailidienė tvirtina, kad pasaulio pabaiga negali būti siejama su gamtos reiškiniais, nes Žemė vystėsi ir keitėsi neatsiejamai nuo astronominių, tektoninių ir vulkaninių procesų, žemės drebėjimų, klimato kaitos. Formavosi vandenynai, sausuma, atmosfera, istoriškai keitėsi klimatas, atsirado gyvybė.

"Svarbu, kokiu laiko masteliu mes matuojame. Jei Žemės gyvavimo masteliu - žmonija XXI amžiuje gyvena klimato atšilimo tarpsniu tarp ledynmečių. Jei kelių amžių masteliu - tai mes gyvename klimato atšilimo laikotarpiu.

Visai neseniai vyko Saulės "cunamis", kuris išspjovė milžinišką plazmos kiekį link Žemės. Neabejotinai Saulės aktyvumo ciklai veikia Žemės magnetinius laukus, bendrą atmosferos cirkuliaciją ir klimato kaitą. Tačiau gandai apie dažnėjantį Saulės aktyvumą nėra pagrįsti, nes jos aktyvumas periodiškai keičiasi ir cikliškai atsikartoja - vidutiniškai kas 11-22 bei 210 metų", - teigė mokslų daktarė.

Ji akcentuoja, kad žmogaus atmintis yra trumpa - panašių karščių kaip šiemet būta ne taip seniai. Pavyzdžiui, Lietuvos oro temperatūros karščio rekordas - 37,5 laipsnio pagal Celsijų - buvo užfiksuotas Zarasuose, 1994 m. liepą.

"Prisiminkime, kaip šaltą ir speiguotą praėjusią žiemą daugelis klausė: "Gal baigėsi klimato atšilimas?" Tą šaltą žiemą su kaupu kompensavo karšta vasara, ir vėl mes galime turėti šiltesnę orų ir vandens telkinių temperatūrą Lietuvoje nei praėjusį šimtmetį. Taigi, gamtoje vyrauja pusiausvyros dėsniai", - sako I. Dailidienė.

"Žemė gyvuoja ir gyvuos. Žmogus yra labai protinga būtybė, gebanti prisitaikyti. Tačiau tiesa, kad visų pirma reikia gyventi taikoje su gamta, Dievu ir savimi", - reziumuoja pokalbininkė.

Nauji gyviai

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja dr. Audronė Galvonaitė sako, kad vyksta klimato kaita, tad ir ateityje kalbėsime "apie nenormalias vasaras, rudenis, žiemas ir neįmanomus pokyčius".

Klimatas šyla nuo 1970 metų ir, jei tikėtume Tarpvalstybinės klimato kaitos grupės prognozėmis, iki 2100 m. vidutinė metinė oro temperatūra gali pakilti nuo dviejų ir net iki šešių laipsnių. Ir Lietuvoje vidutinė metinė oro temperatūra vieną kartą jau buvo pakilusi 2,1 laipsnio.

Aiškindama, ką reiškia klimato atšilimas, A. Galvonaitė pradėjo nuo paprasto pavyzdžio: lietuviai jau pradėjo dėvėti skrybėles ir vaikščioti su vandens buteliukais. Tropinio klimato požymis yra ir žydinčios upės, ir dumbliais nuklota jūros pakrantė.

"Pamatysime naujus netikusius vabalus, parazitus. Ant krūmų jau atsiranda tropinis amaras. Lenkijos upėse pastebėtos Amazonės gyventojos - piranijos. Jų yra Ukrainoje ir penkiose vietose Rusijoje. Nenustebkite, jei mūsų upėse jos irgi plaukios. O juk piranijos buvo akvariuminės žuvys. Bet jas kažkas išplatino ir joms mūsų klimatas patiko. Arba Baltijos jūroje žvalgosi iš tropikų atplaukę silkiniai rykliai, kardžuvės. Patiko mūsų klimatas arba kūnai", - šmaikštavo klimatologė.

Pasak jos, jei rykliams ir žuvims trūksta maisto, iš pietų į šiaurę trauks ir žmonės, nes jiems darosi per karšta ir dėl plintančių dykumų trūksta maisto.

"Turėsime šiek tiek pasislinkti", - prognozavo A. Galvonaitė.

---

Ekstremalūs reiškiniai kartosis dažniau

Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas profesorius Arūnas Bukantis sako, jog ši vasara parodė, kad klimatas darosi ekstremalesnis. Hidrometeorologinės anomalijos - potvyniai, sausros, audros, šalčiai, karščiai, stiprūs krituliai, lyginant su XX a. viduriu, išaugo keturis kartus.

"Tačiau taifūnų, tropinių uraganų pas mus nebus, nes jie būdingi tropikų juostai, o Lietuvoje vyrauja vidutinių platumų ciklonai. Bet per juos vėjo greitis gali pasiekti uraganinį, daugiau kaip 30 metrų per sekundę", - sakė pokalbininkas.

Jis taip pat akcentuoja, kad ne pagal vieną žiemą ar vasarą reikia spręsti apie klimato kaitą. Žiemos irgi šyla sparčiai, dabar jos šiltesnės 1-2 laipsniais lyginant su XX a. viduriu. Bet žiemų, anot jo, pasitaikys ir šaltų, nes mūsų geografinė padėtis yra arti arktinių platumų, todėl galimi šalto arktinio oro įsiveržimai.

"Šylant klimatui, ekstremalūs orų reiškiniai kartosis vis dažniau. Keičiasi ir atmosferos reiškinių laikas, potvyniai būna ne tik pavasarį, bet ir prieš Naujuosius metus ar po jų, perkūnijos jau griaudi ankstyvą pavasarį ar net žiemą, vis dažniau kartojasi sausros ir kaitra", - sako A. Bukantis.

Anot jo, klimato scenarijai kuriami remiantis matematiniais ir fiziniais apskaičiavimais. Jie rodo, kad temperatūra kils. Iki XXI a. pabaigos - 4 laipsniais, o iki 2030-ųjų - 1-1,5 laipsnio.

Nuomonė: Arnoldas VALKAUSKAS, kunigas egzorcistas

Kai skaitai Šventąjį Raštą, matai, kad pasaulio pabaigos ženklų yra daug, bet kaip juos interpretuoti? Nori nenori, Kristaus atėjimas neišvengiamai įvyks. Kita vertus, niekas nežino dienos nei valandos. Apreiškimo knygoje rašoma, kad apokalipsė įvyks, kai žmogus ant rankos turės žvėries ženklą, be kurio nieko negalės nei pirkti, nei parduoti. Tai yra, kai žmogui nereikės dokumentais įrodyti tapatybės. Gyvuliukai jau yra paženklinti.

Manau, kad šiuolaikiniai filmai apie pasaulio pabaigą atitinka senuosius liudijimus. Mus perspėja įvairūs ženklai - žmonės žiaurėja, įsigali neteisybė, žudomi kūdikiai, atšalo meilė ir tikėjimas. Tauta stoja prieš tautą, karalystė - prieš karalystę. Žiūrėkite, kas vyksta su krikščionišku tikėjimu - aktyviai plinta homoseksualizmas, klonuojamas žmogus, neurolingvistinis programavimas gimdo naują teologiją, naują žmonijos mąstymą ir kalbą.

Gamtoje taip pat matome papildomus ženklus. Dievas greičiau perspėja, negu baudžia. Nežinau, ar mes Dievą teisingai suprantam. Kaip elgtis? Gyventi dorai. Kodėl Dievas leido per cunamį pražūti pamaldiems malaizijiečiams? O gal jie tik išoriškai tiki? Aš pats negaliu pasakyti, ar aš tuo tikėjimu gyvenu iki galo. Kaip Dievas leido Sibiro tremtiniams išmirti? Apreiškimo knygoje sakoma, kad daugelis teisiųjų apsiaustų apsiplovė avinėlio krauju.

Gal žmonija už savo blogybes sumoka tam tikrą kainą. Gal per Kristaus kančią parodoma, kad dvasios jėga yra daug daugiau, negu šitas mūsų gyvenimas, į kurį bandome įsikabinti, ir vis tiek nesame pajėgūs.