Sovietinės vilos prabangą saugo slaptas gynėjas

Tvoros griovimu turėtų pasirūpinti Turto bankas

Atvykstantys poilsiauti į Palangą gerai žino Vytauto g. 11 esančią „Auskos“ vilą. Taip pat jie gerai žino ir tai, kad bet kas į šią teritoriją patekti negali, nes didžiulį valstybinio miško plotą aplink 1979 m. baigtą statyti vilą juosia labai aukšta sunkios metalo konstrukcijos tvora.

„Auskos“ vila turėjo tapti Sovietų Sąjungos vadovo Leonido Brežnevo vasaros rezidencija. Kaip tik todėl ir buvo pasirinkta tokia gremėzdiška tvora. Patikimos saugumo priemonės tuomet buvo už viską svarbiau.

Nors Sovietų Sąjunga jau seniai žlugo, valstybinės institucijos nepagalvojo apie tai, kad metas visuomenei atverti valstybinį mišką. Juo labiau, kad Miškų įstatymas ir aplinkos ministro patvirtintos Lankymosi miške taisyklės numato, kad miškas turi būti atviras žmonėms. Kaip tik todėl šios tvoros miške būti neturėtų.

Registrų centras DELFI informavo, kad sklypo ir vilos savininkė yra Lietuvos Respublika. Tačiau šis turtas išnuomotas UAB „Ambra investicijoms“. Nuomos sutartis pasirašyta 2014 metais. Tokiu būdu įmonė gavo teisę disponuoti 0,8078 ha ploto mišku.

Žemės sklypo nuomos sutartį su UAB „Ambra investicijos“ pasirašė Nacionalinė žemės tarnyba. Jos atstovė Renata Remeikaitė aiškino, kad sklypas, esantis Vytauto g. 11, yra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Bendras žemės sklypo plotas - 21,8992 ha. Jo naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos. Pastatai, esantys žemės sklype, priklauso Lietuvos Respublikai, kuriuos patikėjimo teise valdo Turto bankas.

„Pastatai išnuomoti UAB „Ambra investicijos“ iki 2021 m. Pastatų eksploatacijai išnuomota žemės sklypo dalis, sudaranti 0,8078 ha. Valstybinės žemės nuomos sutartis sudaryta iki 2021-04-29. Likusi 21,0914 ha ploto (iš bendro 21,8992 ha) valstybinės žemės sklypo dalis nėra išnuomota, ji nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Žemės sklypo dalies vertė yra nustatyta nuomos sutartyje – 354770,01 eurų“, - sakė R. Remeikaitė.

Pagal NŽT atstovės informaciją galima spręsti, kad užtverta daug didesnė teritorija nei yra naudojama „Auskos“ vilos. Anot jos, vietinius gyventojus ir poilsiautojus piktinanti tvora pastatyta valstybinio sklypo ribose. „Jei Turto bankas nustatytų, kad ji yra nereikalinga, galėtų inicijuoti jos nugriovimą ir išregistravimą“, - teigė NŽT atstovė.

Pareigūnai nustatė: tvora pažeidžia Miškų įstatymą

Po DELFI tyrimo neplaninį patikrinimą Palangoje balandžio 10-14 dienomis atliko ir Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai. Tarnybos direktorius Paulius Zolubas DELFI informavo apie tyrimo rezultatus.

Patikrinimo metu nustatyta, kad miškas pilnai aptvertas tvora su 3 vartais (2 naudojami). Tvora pažeidžia Miškų įstatymo nuostatą, kad visuose miškuose yra laisvas lankymas.

„Patikrinimo metu nustatyta, kad šis sklypas yra valstybinės reikšmės IIB grupės miškas (rekreacinė teritorija), užimantis 20,35 ha miško žemės plotą. Nurodytas miško žemės sklypas aptvertas tvora, kuri įregistruota NT registre. Ši tvora trukdo laisvam miško lankymui ir naudojimui rekreaciniams poreikiams“, - teigė P. Zolubas.

Ir čia pažeidimai dar nesibaigia. „Patikrinimo metu viename taksaciniame sklype rasta teritorija užteršta statybinėmis, buitinėmis, biodegraduojančiomis atliekomis. Taip pat tikrintame sklype nustatyta, kad yra medžių, keliančių pavojų miško lankytojams – pažeisti miškų sanitarinės ir priešgaisrinės apsaugos taisyklių ir lankymosi miške taisyklių reikalavimai“, - DELFI informavo Valstybinės miškų tarnybos direktorius.

Be to, jis sakė, kad dėl nustatytų trūkumų ir pažeidimų Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinis poskyris pradėjo tyrimą.

Išregistruoti tvorą labai paprasta

Savo ruožtu taip pat tyrimą atliko Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Tačiau inspekcijos atstovai informavo: kadangi tvora įregistruota Nekilnojamojo turto registre, inspekcija negali inicijuoti tvoros nugriovimo. Tai turi padaryti Turto bankas, kuris ir yra šio turto valdytojas.

Tvoros nugriovimas ir išregistravimas – ganėtinai paprasta procedūra. Kaip tai turėtų būti padaryta, DELFI paaiškino Registrų centro atstovas Vytautas Brazaitis: „Norėdamas išregistruoti tvorą, jos savininkas (šiuo atveju nekilnojamąjį turtą patikėjimo teise valdantis Turto bankas) kartu su laisvos formos prašymu išregistruoti daiktines (nuosavybės) teises ir tvorą, turėtų pateikti matininko parengtą kadastrinių matavimų bylą, kurioje būtų pažymėta, jog tvora yra nugriauta. Tuo atveju, jei tvorai griauti reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, užtenka pateikti tik Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išduotą pažymą apie tvoros nugriovimą.“

Turto bankas situacijos nekomentuoja

Tačiau pats Turto bankas atskleisti savo poziciją ir paaiškinti, ar ketina inicijuoti Miškų įstatymą pažeidžiančios tvoros pašalinimą, atsisakė. Turto banko atstovė Aušra Pocienė DELFI informavo kol kas neturinti oficialių žinių iš tyrimus atlikusių institucijų. Vis dėlto Valstybinės miškų tarnybos vadovas P. Zolubas DELFI teigė, kad apie patikrinimo rezultatus Turto bankas yra informuotas.

„Kol kas nesame gavę apie tai jokios informacijos nei iš Aplinkos ministerijos, nei iš Valstybinės miškų tarnybos. Kai sulauksime ir susipažinsime su išvadomis, spręsime dėl tolimesnių veiksmų“, - sakė A. Pocienė.

Kaip bebūtų, dar visai neseniai A. Pocienė įnirtingai gynė įstatymus pažeidžiančią tvorą ir atmetė visus teiginius, kad ji gali būti nelegali. DELFI ji buvo perdavusi Turto banko poziciją, kad tvora teisėta.

„Turto bankas neturi jokios oficialios informacijos, kad ši tvora yra neteisėta, pažeidžia įstatymą ir turėtų būti nugriauta. (…) Sklypą juosianti tvora nėra nelegali. Ji pastatyta ir Nekilnojamojo turto registre įregistruota 1980 metais, kaip ir kiti šiame sklype esantys statiniai, kurie yra valstybės turtas, patikėjimo teise šiuo metu valdomas Turto banko. Istoriškai sklypas buvo suformuotas aplinkui to meto vyriausybinę vilą „Auską“ bei aptvertas tvora. Į sklypą taip pat patenka ir miesto miško (Miestų miškai – miestų teritorijose esantys miškai) teritorija, kuri priskiriama valstybinės reikšmės miškams“, - DELFI yra sakiusi A. Pocienė.

Aplinkos ministerija: tvoros turi nelikti

Vis dėlto Aplinkos ministerija laikosi priešingos pozicijos nei Turto bankas. DELFI kalbintas aplinkos viceministras Martynas Norbutas teigė, kad įstatymus pažeidžianti tvora turi būti pašalinta. Anot jo, ministerija šiuo atveju užima principingą poziciją ir reikalaus, kad įstatymų būtų laikomasi.

M. Norbutui sunku įvertinti susiklosčiusią situaciją su Turto banku, kuriam priklauso miško žemė su ją juosiančia tvora ir kuris šioje situacijoje bando išvengti atsakomybės. „Nesvarbu, kas yra valdytojas – ar tai privatus asmuo, ar pati valstybė. Visi privalo laikytis įstatymo“, – sako aplinkos viceministras.

M. Norbuto teigimu, Valstybinė miškų tarnyba pabrėžė, kad šiuo atveju mažiausia, ką galima padaryti nedelsiant – užtikrinti praėjimą į aptvertą teritoriją.

„Praktiškai iš pradžių visi vartai privalo būti atviri. Tai reiškia, jog žmonės turi turėti galimybę laisvai įeiti ir išeiti iš teritorijos. Sklypo valdytojas yra informuotas apie šį reikalavimą. Šis sprendimas yra skubus ir dėl jo įgyvendinimo informuota Nacionalinė žemės tarnyba“, – aiškina aplinkos viceministras.

M. Norbuto teigimu, dėl tvoros išregistravimo dar reikia konsultuotis su Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, su kuria Aplinkos ministerija dėl šios situacijos palaiko ryšius ir laukia jos atsakymo.

Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika palaiko M. Norbuto poziciją ir sako, kad jis taip pat įsitikinęs, kad įstatymus pažeidžiančios tvoros miške likti negali. Kritikos jis negailėjo ir atsakomybės besikratančiam Turto bankui. Anot jo, baigėsi tie laikai, kai buvo nuolaidžiaujama nelegalioms statybos ar grubiems aplinkosaugos pažeidimams. Ir valstybinės institucijos turi pradėti keisti savo požiūrį.

„Situaciją aš vertinu neigiamai. Bet kokiu atveju tai dar kartą parodo, kad besidubliuojančios įvairių tarnybų funkcijos yra nišos nelegalioms statyboms ir būtent jų egzistavimui. Šiandien turim sėsti ir kalbėti apie funkcijų peržiūrėjimą ir kad nebūtų tokių netikėtumų kaip šiuo atveju. Tikrai pritariu ministerijos pozicijai. Turime žiūrėti horizontaliai, o ne vertikaliai, kaip dabar, kai žiūrima, kas už ką yra atsakingas. Ir tada: čia jau ne mano daržas, čia jau ne mano reikalai. Su ministru sutariam šitoj vietoj“, - kalbėjo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas.