Socdemų partija - sau, Seimo socdemai - sau

Socdemų partija - sau, Seimo socdemai - sau

Po ilgai trukusių diskusijų, trauktis iš valdančiosios koalicijos socialdemokratams ar ne, galiausiai šeštadienį partijos taryba priėmė sprendimą palikti koaliciją. Tačiau jau pirmadienį partijos vadovybės kortas sumaišė patys partijos frakcijos nariai - šie sudarė naują ne partijų, o frakcijų koaliciją Seime su Valstiečių ir žaliųjų frakcija, taip išvengę mažumos Vyriausybės, naujos koalicijos paieškų, tačiau užsitraukę naujojo Socialdemokratų partijos pirmininko Gintauto Palucko nemalonę.

Dar vakar ryte rodėsi, kad Lietuvos politikos padangėje vyrauja neramūs vėjai ir prasidėjo diskusijos dėl realaus scenarijaus - mažumos Vyriausybės. Socialdemokratai šeštadienį ne visai vieningai priėmė sprendimą trauktis iš valdančiosios koalicijos. Iš 235 tarybos narių balsavo 187 partijos nariai - už pasitraukimą balsavo 140 iš jų. Itin ambicingas jaunasis partijos lyderis G.Paluckas dar savaitgalį patikino nebijantis jokių partijos skilimų, tačiau gali būti, kad vakar buvo priverstas suabejoti. Nes nubalsavus frakcijose jau po pietų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos, atsižvelgdamos į susidariusią politinę situaciją ir siekdamos tęsti šios kadencijos Seime pradėtus darbus, sudarė LVŽS ir LSDP frakcijų koaliciją. Tiesa, valstiečiams taip piršti konservatoriai vėl liko už borto.

Abiejų frakcijų seniūnų - Ramūno Karbauskio ir Andriaus Palionio - pasirašytame dokumente išreiškiama tolesnė parama XVII Vyriausybės programai ir veiklai. Balsuojant Socialdemokratų frakcijoje paaiškėjo, kad daugelis narių apie pasitraukimą iš koalicijos negalvoja. Balsavimo rezultatai: už - 10 (J.Bernatonis, A.Palionis, A.Vinkus, A.Skardžius, R.Šalaševičiūtė, G.Kirkilas, R.Sinkevičius, I.Šiaulienė, A.Butkevičius, V.Bukauskas), prieš - 4 (R.Budbergytė, A.Sysas, J.Olekas, R.Popovienė), susilaikė - 1 (J.Sabatauskas).

Pirmininko nebijo

Kaip „Vakaro žinioms“ sakė frakcijų bendradarbiavimui pritariantis Rimantas Sinkevičius, partijos valdžia netgi nediskutavo fakto, jog, vos pasigirdus kalboms apie socialdemokratų pasitraukimą iš koalicijos, frakcijos narių apklausa ir vėlesnės diskusijos aiškiai parodė, kad didžioji frakcijos dauguma - už likimą koalicijoje. „Rinkomės tarp blogo ir labai blogo scenarijaus ir pasirinkome blogą. Apie tai diskutavome iki paskutinės minutės. O variantų buvo visokių. Vyriausybės programa yra prosocialdemokratinė. Tad kaip nuėjus į opoziciją balsuoti prieš savo krypties programą? Juk negali turėti žmogus penkių veidų. Bet pasiūlymai vadovybei netiko.“

Paklaustas, ar gali nutikti taip, kad nepaklusnūs frakcijos nariai būtų išvaryti iš partijos, R.Sinkevičius buvo gana užtikrintas: „Gal ir gali atsirasti sprendimai palikti partiją tiems, kurie rinkti pagal sąrašą, bet tai tik iškastų dar didesnę duobę tarp partijos vadovybės ir frakcijos. O vargu ar tam būtų surastas teisinis pagrindas.“

Po socialdemokratų partijos sprendimo norą pasitraukti iš jos narių iškart pareiškė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, o socdemų deleguota nepartinė Milda Vainiutė nusprendė likti teisingumo ministrės kėdėje.

R.Sinkevičiaus sūnus ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius, solidarizuodamasis su partijos tarybos sprendimu, vakar premjerui Sauliui Skverneliui jau įteikė atsistatydinimo pareiškimą. Nejau dviejų politikų, priklausančių vienai partijai, šeimoje nuomonės išsiskyrė? „Jis negali vadovautis Seimo statutu, o aš privalau vadovautis Seimo statutu, tad šioje situacijoje galiu rinktis. Jis šiandien parašė atsistatydinimo raštą, o po to frakcija priėmė sprendimą pasirašyti sutartį su valstiečiais. Jis priėmė sprendimą, vadovaudamasis partijos sprendimu, o kito teisinio pagrindo jis ir neturėjo. Manau, kad jis pareiškimo neatsiims, bet premjero valia vertinti jo darbus ir jų tęstinumo reikalingumą“, - sakė R.Sinkevičius.

Pirmininkas mato priešpriešą

Seimo socialdemokratų frakcijos sprendimas sudaryti frakcijų koaliciją su LVŽS frakcija, socialdemokratų pirmininko Gintauto Palucko nuomone, yra akivaizdi priešprieša ir takoskyra. Jis nesiėmė atsakyti, ar frakcija gali skilti.

„Akivaizdu, kad partijos sprendimo tai neatitinka, nes šeštadienį susirinkusi partijos taryba, kuri turi teisę priimti tokius sprendimus, yra pasisakiusi, jog koalicija su „valstiečiais-žaliaisiais“ yra nutraukta“, - sakė G.Paluckas.

Jis neabejoja, kad partijos valdymo organuose šis klausimas bus svarstomas, bet nesiėmė atsakyti, ar už koaliciją pasisakę frakcijos nariai gali likti partijos nariais.

„Aš savo nuomonės neskubėsiu reikšti, nes iš tikrųjų tai yra partijos klausimas. Vadovaujantis partijos statutu reiktų įvertinti, ką tai reiškia ir kaip tai reikėtų įvertinti“, - sakė G.Paluckas.

„Pirmininkas griauna“

- Po tokio ilgai trukusio ažiotažo dėl socialdemokratų pasitraukimo iš valdančiosios koalicijos galiausiai Seimo darbe niekas nesikeis? - „Vakaro žinios“ paklausė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūno Ramūno KARBAUSKIO.

- Iš esmės situacija nesikeičia. Labai gerbiu Socialdemokratų partiją Seime, jų požiūrį ir atsakomybę valstybei. Niekaip nesupratau, ką darė Socialdemokratų partijos pirmininkas. Manęs visiškai nestebina tai, kas įvyko šeštadienį, kaip ir tai, kas nutiko pirmadienį. Seimo nariai yra rinkti žmonių, jie turi atsakomybę ir atitinkamai jie savo atsakomybę vertina visiškai kitaip nei partijų skyriai ar pats partijos pirmininkas, kurio nėra Seime. Dabar formuojasi nauja situacija, kai Socialdemokratų partija vėl turės naujai priiminėti sprendimus, nes akivaizdu, kad dauguma jų frakcijos žmonių, nepriklausomai nuo tarybos sprendimo, ryžosi dirbti koalicijoje. Tuo labai džiaugiuosi ir sveikinu kolegas, kuriems užteko atsakomybės priimti šį sprendimą, nepaisant to, ką nusprendė partijos taryba, nes galbūt net yra grėsmė, kad jie bus šalinami iš partijos.

- Ar neatrodo keista, kad socialdemokratų partija - sau, frakcija Seime - sau?

- Aš su jais bendraudavau labai daug laiko ir galiu pasakyti, jog jokių kalbų apie postus nebuvo ir nėra. O visa tai, kas vyko iki šiol, atrodė kaip net ne pačių socialdemokratų užmojis - sugriauti valdžią ir išprovokuoti išankstinius rinkimus. O tai nenaudinga centro kairiajai. Mes per daug darbų dar turime padaryti, o žmonės turi pamatyti jų efektą, kad būtų galima tikėtis sėkmės kituose rinkimuose. Kolegos bandė tai sakyti savo partijos vadovui, bet, kaip suprantu, jis nelabai klausėsi.

Dabar Socialdemokratų partijos pirmininkas tampa figūra, kuri labai daug darė pareiškimų, įžeidinėjo ir savo frakcijos narius, ir mus viešai įžeidinėjo, o dabar jam teks įvertinti save patį, nes reikia suprasti, kad jis šioje situacijoje padarė daug klaidų ir atsakomybę jam teks prisiimti. Nes pirmininkas padarė viską, ką galėjo, kad sugriautų partiją, ją suskaldytų, o Seimo nariai visais būdais bandė išsaugoti partijos vienybę. Pirmininkas apako nuo noro įrodyti, kad jis yra teisus ir už visus stipresnis. Net partijos tarybos posėdžio metu partijos pirmininkas sugebėjo specialiai įžeisti savo partijos Seimo narius, kurie Seime jau dirba seniai, pasakydamas, jog jiems reikia nusipūsti dulkes nuo savo apdulkėjusių rožių. Kaip reikia negerbti savo kolegų, kad drįstum taip kalbėti apie vyresnius politikus, kurie kūrė partiją, kai tu dar esi prieš kelis mėnesius kelių šimtų balsų persvara išrinktas partijos pirmininkas.

- Nors dar neseniai netilo kalbos dėl ryškiausios alternatyvos vietoj socialdemokratų koalicijoje - konservatorių?

- Tai tik politologų išvedžiojimai, bet labai daug taip komentuojančių politologų yra dešiniosios pasaulėžiūros. Labai mažai komentatorių viešojoje erdvėje yra tokių, kurie toleruotų šią valdžią, tad pylėsi komentarai kokie tik nori ir patys įvairiausi scenarijai, tik ne toks, koks įvyko pirmadienį.

Algis KRUPAVIČIUS, politologas:

- Ką reiškia Seimo Socialdemokratų frakcijos sprendimas kurti frakcijų koaliciją su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija, nors socialdemokratų taryba šeštadienį priėmė sprendimą trauktis iš koalicijos?

- Matome, kad Socialdemokratų partijos viduje labai ryškus nuomonių išsiskyrimas ir didžiausia atskirtis yra tarp partijos elito ir eilinių. Be to, ir balsavimas taryboje dėl sprendimo likti ar nelikti valdančiojoje koalicijoje parodė, kad partija suskilusi, o suskilimas yra tarp partijos elito ir eilinių. Būtent skyriai pasakė „ne“ valdančiajai koalicijai, kai buvę partijos lyderiai yra linkę likti koalicijoje. Tiesa, galbūt reikėtų analizuoti ir tai, kaip buvo balsuota skyriuose ir kokia buvo persvara. Nes yra nepatvirtintų gandų, kad kai kuriuose skyriuose balsų skirtumas tarp sprendimo likti koalicijoje ar ne buvo nedidelis. Bet akivaizdu, kad partijos nariai nepatenkinti reitingais. Galbūt trūksta apykaitos partijos lyderių lygmenyje. Visgi vyresnis politinis elitas vis dar turi savo rankose pagrindinius postus. Daugiau demokratijos Socialdemokratų partijos viduje tikrai būtų neprošal.

Matyt, socialdemokratų tikslas labai aiškus - susigrąžinti prarastus rinkėjus, bet gražūs pasakymai, esą reikia nuvalyti dulkes nuo raudonos socialdemokratų rožės, tėra tik retoriniai posakiai ir po jų reikia labai konkretaus ir realaus darbų sąrašo, ką ir kaip partijoje reikia daryti toliau. Iššūkių daug.

- Dabartinė Socialdemokratų partija buvo suformuota 2001 m. susijungus LSDP ir LDDP jėgoms. Gal dabar šios skirtingos jėgos jau suka savais ideologiniais keliais?

- Negalėčiau pasakyti, kad skiriasi buvusios partijos. Štai Vytenis Povilas Andriukaitis, kuris yra iš tų istorinių socialdemokratų, prieš kurį laiką jau sakė, kad socialdemokratai paskubėjo eiti į koaliciją, o dabar skuba iš jos išeiti. Algirdas Butkevičius, kuris taip pat yra iš istorinių socialdemokratų, taip pat sakė, kad partijai nereikėjo daryti vadinamojo „Brexit“ koalicijos atžvilgiu. Tad laikyčiausi nuomonės, kad atskirtis yra elitas ir eiliniai. Vidinis partijos skilimas yra ir per vieną dieną jis tikrai neišnyks. Partijai reikės ilgos diskusijos, teks suformuoti kitokį veikimo būdą ir tikslinti politikos prioritetus. Šis kelias tikrai nebus rožėmis klotas.

Manau, kol kas visos pusės turi rasti kompromisą: nei pirmininkas, nei frakcija negali įsivelti į ilgalaikius konfliktus. Priešingu atveju socialdemokratams grėstų Lenkijos socialdemokratų likimas, kai ši jėga Lenkijoje vienu metu buvo labai populiari, o vėliau dėl savo politikos pateko į krizę ir iš jos niekad neišėjo. Dabar socialdemokratai yra trečiaeilė partija, rimtai nepretenduojanti dalyvauti formuojant valdžią. Tokių pavojų Lietuvos socialdemokratams taip pat yra, jeigu jie užsižais vidiniais politiniais partijos žaidimais.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder