Smurtas šeimoje: kliūna ir vyrams

Pagalba vyrams - ribota

- Mes vedame bendrą patiriančių smurtą žmonių statistiką, todėl negalėčiau pasakyti, kiek tarp jų buvo vyrų. Dažnėja atvejų, kai vyrai kreipiasi į mus dėl to, kad jie patys smurtauja. Jie yra šaunuoliai, - sako Pagalbos moterims linijos vadovė ir centro psichologė Vytautė Tatter.

- Tikrai yra buvę, kai vyrai kreipiasi dėl to, kad moterys smurtauja prieš juos. Lygiai kaip moterys, vyrai yra žeminami, net kitų žmonių akivaizdoje, kontroliuojami, kur išeina, kada pareis. Moterys vyrams liepia atiduoti visus uždirbtus pinigus; ji nuspręsianti, kaip juos išleisti. Nepaiso vyrų nuomonės auklėjant vaikus. Kai vyrui nuolat kalama, kad jis - nevykėlis, jis tokiu ir pasijunta. Dažnai psichologinis smurtas šeimoje provokuoja fizinį.

Kai moteris žemina vyrą, jis gali susirgti depresija, atsiranda psichosomatinių sutrikimų, krinta savivertė, o taip besijaučiančiam žmogui sunku dirbti, priimti sprendimus. Tokia būsena netgi vairuojant automobilį tiek pat pavojinga, kaip vairuoti išgėrus, - sako pokalbininkė.

Šiuo metu socialinės ir psichologinės pagalbos centras finansuojamas tik savivaldybės, paslauga teikiama moterims ir vaikams, patiriantiems smurtą. Kol nėra tarptautinių ar vyriausybinių projektų, vyrams pagalba neteikiama.

Prasidėjo nuo antausių

- Mano žmona greita įsižeisti ir greit užsiplieskianti. Dar prieš vestuves esu gavęs keletą antausių, įžnybdavo, bet priėmiau tai kaip meilės ženklą, - "Vakarų ekspresui" pasakojo 43 metų Stasys.

- Vėliau, kai pasakydavau ką "ne į temą", žmona šliūkšteldavo man į veidą kefyro arba trenkdavo kumščiu į krūtinę. Kai bandydavau sulaikyti, suėmęs jos rankas, ištrūkusi draskydavo man veidą nagais. Toks jos elgesys dažnėjo, pykčio priepuolius ginčų metu lydėjo smūgiai. Regis, ji nusprendė išbandyti, kur yra mano pakantumo riba. Tiesa, naktimis ji meilindavosi ir buvo karšta meilės žaidimuose.

Kartą baliuje šokau su pussesere, ji prie manęs glaudėsi. Žmona nusiavė batelį ir smailiu kulniuku vožė man į kaktą. Kitą kartą, kai su mėlyne paakyje nuėjau į darbą, žinodami, kad nesu mušeika, kolegos iškart suprato, kieno tai darbas. Prasidėjo juokeliai...

Tai, kas vyksta, pastebėjo vaikai. Dukra pasiguodė, kad ir ją mama aptalžo, o sūnus, kuris visada yra mamos pusėje, atvirai man rodė panieką. Kai kažką nemandagaus pasakiau apie žmonos mamą, ji baudėsi man trenkti buku mėsos kapoklės galu. Pradėjome kalbėti apie tai, ar apskritai verta kartu gyventi, išsakėme daug nutylėtų dalykų ir nuoskaudų. Žmona pati pasiūlė nueiti pas šeimos psichologą, konsultacijų metu prisiminėme tai, kas mūsų santykiuose buvo gražaus, ji nenoromis, bet pripažino turinti asmenybinių problemų. Dabar konfliktų metu žmona svaido į mane tik žvilgsnius; pasirodo, galima pakeisti įpročius ir išmokti tam tikrų taisyklių, - sakė vyras.

Valdingos iš prigimties

- Man teko susidurti su mušamais vyrais, nors tie atvejai nebuvo tragiški ar privedę prie visiškos desperacijos, - sakė psichiatras Albertas Kemundris.

- Kartais moteris perima savo valdžion visus keturis namų kampus, ir dar pašventina sutuoktinį. Kimba į plaukus arba muša tuo, kas po ranka pakliuvo. Paprastai iš prigimties valdingos moterys nori, kad visi šeimos nariai elgtųsi pagal ją, tik jos nuomonė yra šventa tiesa, o jeigu vyrai nepaklūsta, ji savo žodžius palydi veiksmais. Silpną, smulkaus sudėjimo vyrą muša kaip vaiką. Nors dažniausiai vyrai kaltina žmonas dėl to, kad jie geria ar gyvenimas nenusisekė, yra ir moterų, kurios nuolat priekabiauja ir žemina sutuoktinį, prikaišioja būtas ir nebūtas nuodėmes, ir paleidžia į darbą ne tik liežuvį, - sakė gydytojas.

Moterys meluoja geriau

- Nekalbėsiu apie patologiją, apsvaigusius nuo narkotikų, bet apie normalių žmonių nenormalius santykius, - sakė socialinių mokslų daktaras, psichologas Vytautas Čepas.

- Vyrai ir moterys gyvena pagal skirtingą kodą, nulemtą genų, gamtos ir socialinių santykių: auklėjimo, mėgdžiojimo. Dėl vyriško hormono testosterono jie aktyvesni, agresyvesni, jiems labai svarbūs socialiniai kontaktai, karjera, statusas, pergalės. Moterų elgesį lemia hormonas gonadotropinas, jos švelnesnės, gudresnės, konservatyvesnės, moka išlaukti, ne tokios konfliktiškos, ir už socialinį statusą svarbesnė šeimos gerovė. Tie dalykai ir lemia konfliktų sprendimo būdus, kurie kartais baigiasi smurtu.

Fizinis smurtas matosi ant veido ir kūno, tačiau prieš jį būna prasidėjęs kur kas svarbesnis psichinis smurtas. Vyrai problemas dažniausiai pradeda spręsti kumščiais, o moterys taip baigia jas spręsti. Moterys yra tokios pat smurtautojos, kaip ir vyrai, tik jų smurtas dažniausiai yra psichinis: irzlumas, piktumas, pagieža, nuolatiniai priekaištai, palyginimai su kaimynu. Jos yra smulkmeniškesnės, geriau meluoja, moka pasakyti taip, kad nieko nepasakytų, geriau saugo asmenines paslaptis, jų kalba išraiškingesnė. O vyrai - stačiokai, rėžia, kas jiems ant "dūšios", ir nori greitai, čia ir dabar išspręsti konfliktą.

Kenkia vyriškumui

- Be abejo, psichinio smurto kasdien keliamas stresas labiau atsiliepia intymiems santykiams; tai, kad gavai į akį, gali sužadinti potenciją. Žmona sako: "Tu niekam tikęs, koks tu vyras, kad negali aprūpinti šeimos, lovoje - nulis." Sveikas vyras su savo moterimi tampa nebepajėgus. Atšąla jausmai. O vyras neis skųstis, jam svarbu statusas, bijo pasirodyti sužlugęs, išjuoktas, - sakė psichologas V. Čepas.

90 procentų vyrų yra fiziškai stipresni už moteris, tačiau būna ir atvirkščiai. Ir moterys turi testosterono. Ir jos klastingesnės; spręsdamos konfliktą išnaudoja visas priemones, išlaukia akimirkos. Konkretus pavyzdys iš mano praktikos. Žmona įsitaisė meilužį, vyras, kaip visada, sužinojo paskutinis, bet ji pradėjo ir nebeslėpti neištikimybės. Artėjant skyryboms, moteris galvojo, kaip galima kuo daugiau išpešti naudos, ir tiesiog terorizavo vyrą. Šis - inteligentas, niekada gyvenime rankos nepakėlęs nė prieš gyvuliuką, neapsikentęs "užvažiavo" moteriai, buvo mėlynė ant peties, o vykstant teismui vyras buvo parodytas kaip smurtautojas. Moteris suplanavo išprovokuoti vyrą, ir jis beveik visko neteko. Visiškai nekalbėta apie psichinį smurtą, tarsi jo nebūtų, vyras liko kaltas, nors buvo pažeistas jo ego. Moterys gražiausiai vyrus aplošia verkdamos, keldamos gailestį, stengiasi vyrą išprovokuoti suduoti, kai namuose yra liudininkų - vaikų, giminių, - pasakojo psichologas.

Dvasinės žaizdos negyja

- Kiekvienas normalus žmogus išgyvena, nuskriaudęs savo artimą, jaučiasi kaltas, bando išsilaižyti. Tai priklauso ir nuo kultūros. Aš savo studentėms sakau: jeigu vyras pirmą kartą pakėlė ranką prieš jus, atleiskite, susitaikykite. Bet jeigu antrą kartą pakels, susirinkite daiktus ir grįžkite pas mamą, nes tai tęsis visą gyvenimą, - pasakojo V. Čepas.

- Kaip jaučiasi žmonos mušamas vyras? Kartais jam į fizinį smurtą ir nusispjaut: mėlynės, kaulai užgyja, o dvasinės žaizdos išlieka visą gyvenimą. Tie dalykai stumiami į pasąmonę ir nuolat iškyla. Pagieža išlieka, visą laiką auga, išlenda baisiausiais būdais: pykčiu, agresija, neapykanta.

Daugeliu atveju reikalai susitvarko. Yra susitaikymo procedūra, kuri su laiku tampa ritualu. Prasideda atsiprašinėjimai, kalbėjimas į ausį, glėbesčiavimai, verkimas, gėlių dovanojimai, pasižadėjimai, ir tai suteikia tam tikrą malonumą. Moteris galvoja: tegu jis man kiek suduoda, užtat paskui dvi savaites bus kaip katinėlis. Meilė lyg atsinaujina. Bet tai būna nedažnai, daugiausiai rusų šeimose (tai jų yra posakis: "Muša, vadinasi, myli").

Vyrą primušusi moteris dažnai nepripažįsta blogai pasielgusi, tik savo tiesą. Ji bando atsiprašinėt puse lūpų: "Tu gi buvai kaltas, mane prie šito privedei." Reikia pasakyti, kad mušamas vyras yra truputį lepšis, po žmonos padu.

Moterys, mušdamos vyrus, dažniausiai nesislepia, o vyrai tai stengiasi daryti be liudininkų. Vaikai viską mato - iš kurgi pas mus dabar tiek daug psichopatų, neurotikų? Iš šeimos gauta elgesio schemelė. Žmogaus elgesį 50-ia procentų lemia genai, kitus gauna iš artimiausios aplinkos, iš šeimos, ir dar šiek tiek socialinius vaidmenis perima iš savo bendraamžių. Tų šeimų, kurios pliekiasi, vaikai paprastai nelanko meno mokyklų. Ne tik yra tikimybė, kad užaugę jie smurtaus savo šeimose - yra paskaičiuota: vaikai, matę tėvų muštynes, karta iš kartos paveldės tą "estafetę". Tėvas smurtavo, smurtauja ir sūnus, motina psichologiškai smurtavo, smurtaus ir dukra. Erotika, seksas, nebetampa esminė santykių forma. Reikia kurti šeimą, o ne tik mylėtis, tada ir pasirodo, kad mielas, gražus padarėlis, inkščiantis po tavimi ir draskantis tau nugarą, lygiai taip pat drasko tavo gyvenimą. Yra kaprizingas, įtūžęs, nesivaldantis, egoistas, neturintis empatijos.

Kaip vyrams išsivaduoti iš priespaudos, kad patys nekeltų rankos ir prieš juos nekeltų? Reikėtų perimti moterų gyvenimo kodą, mokytis iš jų valdytis, nesivadovauti emocijomis, palaukti, nesakyti visos tiesos ir visiškai neišsirengti. Kantrybės reikia pasimokyti, kalbėti. Jeigu vyras pasimokys šitos taktikos, nereikės muštis ir jaustis kaltu.

Kai vyras grįžta iš meilužės, moteris jau po antro karto suuodžia, kad kažkas ne taip, o moteris gali meilužį slėpti kelis ar keliolika metų. Nereikia savo didybės ir statuso sureikšminti, vyrai yra silpnoji lytis, jie yra kvaili, tik tiki, kai jam sako, kad yra gudrus. Paskui verkia per teismus, kad neteko vaikų, namo: neteko ne dėl to, kad pasaulyje yra neteisybė, o dėl to, kad esi pokvailis, nemoki stebėti, daryti išvadų, remiesi tik savo vyriškumu.

Vyriška genas nėra kvailas, kvailas yra jo elgesys. O jeigu moterys lupa, lups ir toliau, vyrai nemoka būti diplomatais, jie yra gyvenimo kareiviai, pasakė: "Pirmyn!", ir galva sieną pramuš, nors durys šalia. Kai moteris neįeina pro duris, įsliuogia pro langą. Ir kuo tai baigiasi? Vyras gauna "petelne" per galvą...

Stasys, 43 m. Man teko susidurti su mušamais vyrais, nors tie atvejai nebuvo tragiški ar privedę prie visiškos desperacijos. Paprastai iš prigimties valdingos moterys nori, kad visi šeimos nariai elgtųsi pagal ją, tik jos nuomonė yra šventa tiesa, o jeigu vyrai nepaklūsta, ji savo žodžius palydi veiksmais. Silpną, smulkaus sudėjimo vyrą muša kaip vaiką

Albertas KEMUNDRIS, psichiatras

PAGALBOS NEREIKIA? Socialinės ir psichologinės pagalbos įstaigos pripažįsta sulaukiančios ir vyrų, kurie skundžiasi patiriantys moterų smurtą, pagalbos prašymų, tačiau šio pobūdžio paslaugos teikiamos tik smurtą patiriantiems moterims ir vaikams. SKIRTINGI KODAI. Anot psichologų, vyrai ir moterys gyvena pagal skirtingą kodą, nulemtą genų, gamtos ir socialinių santykių. Į smurtą linkę vyrai problemas dažniausiai pradeda spręsti kumščiais, o tokios moterys taip baigia jas spręsti.