Vartotojų teisės
Klaipėdiečiai - kantrūs žmonės arba menkai apie savo teises išmanantys vartotojai. Per praėjusius metus į vartotojų teises ginančią instituciją kreipėsi tik pusaštunto šimto Klaipėdos apskrities gyventojų. Ir tik pusė iš jų turėjo konkrečių priekaištų gamintojams arba paslaugų teikėjams.
Tuo tarpu pasiklausius butus remontuojančių arba juos perkančių klaipėdiečių kalbų, ima atrodyti, kad beveik nėra tokių, kurie nebūtų susidūrę su statybininkų darbo broku, pusmečiu vėluojančiais užsakymais arba šoku, išvydus, jog vietoje užsakyto daikto į namus atboginamas kitas.
Užsakymus priimantys gamintojai arba pardavėjai tokio pobūdžio konfliktus užglaisto teiginiais, neva klaidas dažnai daro patys pirkėjai.
Esą dauguma jų užsisako atidžiai neišsinagrinėję, ką perka. Dėl to pavėluotai suprantama, jog netinka gaminio spalva, modelis ar faktūra. Metamas akmuo ir į gamintojų daržą - šie nebespėja laiku atlikti įsipareigojimų, nes prisiima per daug darbų.
Jeigu abi pusės įdėmiai skaitytų ir pildytų sutartis, jose numatydamos sankcijas dėl netesybų bei kitus svarbius punktus, konfliktų būtų gerokai mažiau, - tikina vartotojus ginanti Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT).
Nuo vasario 1 dienos visose Europos Sąjungos šalyse įsigaliojus naujam Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymui, ši tarnyba tikisi dar efektyviau ginti pirkėjų interesus.
Stabdė darbus
Klaipėdietė Ina (pavardė redakcijai žinoma. - Aut. past.) pažįstamiems dabar lyg anekdotą pasakoja savo namo statybų istoriją, tačiau tuo metu, kai statybos vyko, ji su vyru išgyveno tikrą košmarą. Dėl laiku nepristatytų langų visi darbai sustojo pusmečiui, mat vidaus apdailos darbų žiemą kiaurai košiant vėjui darbininkai nesutiko atlikti.
"Kiek skambindavau - vis kitą savaitę. Ir taip - be galo, be krašto. Galų gale firmos vadovas nebekeldavo telefono ragelio. Biure sekretorė sakydavo, kad vis išvažiavęs. Tik pagrasinus teismais langus atvežė, beje, ne tokius, kuriuos išsirinkome - vidinę pusę pati perdažiau", - dienraščiui pasakojo moteris. Už nemiegotas naktis ir nutolusią įkurtuvių dieną sutuoktiniai išsireikalavo 3000 litų nuolaidą.
Tuo bėdos nesibaigė. Dar pusmetį šiai porai teko laukti durų. "Smagiausia" akimirka - kai jas pamatė. Buvo užsakę be stiklo langelių, atvežė su jais. Ir vėl - tik grasinant teismais - klaipėdiečiai išsireikalavo nuolaidų. O pradėję montuoti užsakytus miegamojo baldus, sutuoktiniai vietoj užsakyto suolelio prie lovos rado veidrodį, kurio nepirko...
Tokių istorijų, kaip ši - begalė. Beveik visos baigiasi pykčiais ir nesutarimais. Tačiau dėl to klaipėdiečiai neskuba bylinėtis teismuose. Pernai Klaipėdos apylinkės teismą pasiekė tik keletą tokio pobūdžio bylų.
Vadybininkai - irgi žmonės
Bendrovės, užsiimančios langų bei durų gamyba, projektavimu ir montavimu, direktoriaus pavaduotoja Audronė Intienė "Vakarų ekspresui" teigė, jog priežasčių, dėl kurių vėluoja užsakymai, yra įvairių. Tai - ir netinkamos oro sąlygos langams įstatyti, vėluojanti žaliava iš užsienio, gamybos nesklandumai, transportavimo metu sugadinti gaminiai, vadybininkų arba užsakovų neatidumas.
"Žinote, mūsų darbui nesvetimas žmogiškasis faktorius. Pasitaiko, jog vadybininkai suklysta atlikdami matavimus arba priimdami užsakymus. Būna, kad pirkėjas pamatęs jau įstatytą langą ar duris nusivilia, nes įsivaizdavo visai kitaip. Bet kokiu atveju stengiamės susitarti gražiuoju, nes konfliktai juk niekam nenaudingi", - tikino A. Intienė.
Kitos bendrovės atstovai tvirtino, jog dažnai koją pakiša gamintojai lenkai, mat būtent iš Lenkijos į Lietuvą atgabenami ne tos spalvos langai arba brokuotos medžiagos. Esą tuomet vėl tenka laukti naujos siuntos bei raudonuoti prieš užsakovus.
Beje, nei šių, nei kitų kalbintų bendrovių vadovai neužsiminė apie dar vieną priežastį - užsakymai vėluoja dar ir todėl, jog įmonės tiesiog jų per daug prisiima.
Kaip pažaboti
VVTAT Klaipėdos apskrities skyrius pernai daugiausiai skundų sulaukė dėl nekokybiškų prekių ir netinkamos paslaugų kokybės. Skyriaus vadovo Raimundo Kontrimo teigimu, tarnybai dažniausiai ir skundžiasi remontuojantys ar perkantys būstus Klaipėdos apskrities gyventojai.
"Visada patariame vartotojams savo teisėmis pasirūpinti iš anksto. Juk sutartyse galima numatyti abiejų pusių atsakomybę. Ypač atidžiai reikia išsiaiškinti, kokias nuolaidas bendrovė žada netesybų atveju", - patarimus dalijo R. Kontrimas.
Sutaupyti laiko ir sudrausminti įsipareigojimų nevykdančią pusę galima paprastai, tiesiog reikia žinoti tam tikras procedūras.
Pirmoji - raštu pareikalauti atsakymo iš vėluojančių pardavėjų ar gamintojų. Nesulaukus jo per nurodytą laikotarpį, - kreiptis į VVTAT, kurios darbuotojai pradės skundo tyrimą. Šios tarnybos surinkti faktai yra panaudojami teikiant ieškinį teismui, jeigu ieškovas sumanys prisiteisti žalos atlyginimą.
Pasak R. Kontrimo, dar nedaug žmonių žino, kaip elgtis tokių konfliktų metu. Dažniausiai jie bando teisybės ieškoti patys ir susiduria su teisininkais apsiginklavusiomis bendrovėmis. Apgauti pasijunta po laiko - jau sumokėję pinigus ir suraitę parašą ant gaminio pristatymo kvito.
Skaudžios baudos
Nuo vasario pirmosios tirdama vartotojų skundus VVTAT gali taikyti ir naują ES įstatymą dėl nesąžiningos komercinės veiklos.
Įsigaliojus šiam įstatymui ketinama uždrausti įvairias nesąžiningos komercinės veiklos rūšis, kurios iki šiol egzistavo, tačiau nebuvo sureguliuotos įstatymais, taigi negalėjo būti baudžiamos.
Įstatyme yra nustatyti 23 požymiai klaidinančios komercinės veiklos, kurios nereikia įrodinėti. Pavyzdžiui, draudžiama apgaulingai tvirtinti, kad siūlomas produktas gali padėti žaidimuose, grindžiamuose rizika ar atsitiktinumu, kad komercinės veiklos subjektas ketina netrukus nutraukti prekybą arba pakeisti prekybos vietą. Taip pat draudžiama kurti, naudoti, reklamuoti piramidines prekių platinimo sistemas, kai vartotojui suteikiama galimybė gauti atlygį pirmiausia už kitų vartotojų įtraukimą į tą sistemą, o ne už produktų pardavimą ar naudojimą.
Naujas įstatymas draudžia daryti vartotojui spaudimą, kuris galėtų jį paskatinti priimti sprendimą dėl sandorio, pavyzdžiui, sudaryti įspūdį, kad vartotojas negali palikti patalpų, kol nebus sudaryta prekių ar paslaugų pirkimo sutartis, įtikinėti, kad vartotojui nenupirkus produkto ar paslaugos kils pavojus prekybininko darbui ar pragyvenimo šaltiniui, raginti vaikus pirkti arba įtikinti tėvus nupirkti jiems reklamuojamus produktus.
Už nesąžiningą komercinę veiklą VVTAT gali skirti nuo tūkstančio net iki 120 tūkstančių litų baudą.
Vaida JUTKONĖ
Rašyti komentarą