Siūlys skelbti ekstremalią situaciją rajonuose prie sienos su Baltarusija

Ekstremalią situaciją bus siūloma skelbti Alytaus, Druskininkų, Lazdijų, Varėnos, Šalčininkų ir Trakų rajonuose. Operacijoms, susijusioms su ekstremalia situacija, vadovaus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius Jonas Milius.

Kaip teigė vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas, bus imamasi visų veiksmų, kad afrikinis kiaulių maras, kuris "yra persimetęs į šernų bandas, nepersimestų į kiaulių kompleksus".

Tam Lietuvoje bus aktyviai medžiojami šernai. Tikslinėms medžiotojų grupėms bus leista naudoti "papildomus įrankius ir priemones", užkrėstuose medžioklės plotuose numatyta įrengti gaudykles šernams, įsigyti pašarų šernų jaukinimui ir įrangą, kuria būtų galima sunaikinti užkrėstus šernus. Visi grėsmės zonoje sumedžioti šernai bus tiriami.

Šernų utilizavimui ketinama pirkti du mobiliuosius deginimo įrengimus, kurių vienas kainuoja apie 100 tūkst. eurų. Pašarai šernams vilioti kainuotų dar apie 100 tūkst. litų.

Taip pat bus draudžiama buferinėje zonoje - 10 kilometrų nuo Baltarusijos sienos - pašaru jaukinti ir vilioti šernus.

Tokiu būdu Lietuvoje ketinama palikti iki 10 procentų šernų populiaciją.

Taip pat, pasak ministro, bus kreipiamasi į Europos Komisiją dėl tvoros pasienyje su Baltarusija statymo. Tokia tvora galėtų kainuoti 15 mln. eurų.

Kiaulių augintojų asociacijos vadovas Algis Baravykas pažymėjo šioje situacijoje prevencijos priemonių svarbą.

"Apsaugos priemonės turi būti rutiniškai įdiegtos ir kiekvieną kartą akylai stebimos", - sakė A. Baravykas.

Pasak Kiaulių augintojų asociacijos vadovo, kol kas kiaulienos kainos dėl to, kad buvo nustatytas afrikinio kiaulių maro atvejis, dar nepakito.

"Mes jau esame užklupti tam tikros nelaimės, dar 2011 metais įkritome į duobę, kai turėjome klasikinio kiaulių maro protrūkį. Nuo tada, kai mes eksportuodavome apie pusę milijono kiaulių, tai tas eksportas jau yra svajonė. Ji subyrėjo dar keliems metams į priekį", - sakė A. Baravykas.

Penktadienį VMVT pranešė apie Lietuvoje sumedžiotame šerne nustatytą afrikinio kiaulių maro virusą, primena ELTA. Iki šiol yra diagnozuoti du afrikinio kiaulių maro atvejai.

Rusija ir Baltarusija laikinai uždraudė kiaulienos importą iš Lietuvos.

Anot VMVT vadovo J. Miliaus, afrikinio kiaulių maro virusas aptiktas Šalčininkų ir Varėnos, Alytaus pasienyje rastų dviejų šernų mėginiuose. Pasak J. Miliaus, į Lietuvoje veikiančias kiaulių fermas užkratas gali ir nepatekti, jei bus laikomasi saugos reikalavimų.

Afrikinis kiaulių maras yra virusinė naminių kiaulių ir šernų liga. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Veterinarijos rizikos vertinimo skyriaus vedėjas dr. Eugenijus Jacevičius teigia, kad žmonių sveikatai ir gyvybei ši liga grėsmės nekelia.

Šio tipo virusas būdingas Afrikos žemyno šalims. Pirmą kartą į Europą afrikinio kiaulių maro virusas pateko 1957 metais Portugalijoje su maisto atliekomis.

Viruso protrūkis tąkart buvo greitai likviduotas, tačiau po trejų metų virusas antrą kartą išplito Portugalijoje ir Ispanijoje ir tapo endemine liga iki 1995 metų.

Tuo laikotarpiu šio viruso protrūkiai buvo nustatyti Andoroje (1975 metais), Belgijoje (1985 metais), Prancūzijoje (1964, 1967 ir 1974 metais), Maltoje (1978 metais), Nyderlanduose (1986 metais) ir Italijoje (1967, 1969 ir 1993 metais).

Nuo 2007 metų afrikinio kiaulių maro virusas išplito Kaukazo regiono šalyse, Rusijos Federacijoje. 2013 metais jo protrūkiai nustatyti Baltarusijos Respublikoje, Gardino srityje. Židinys užfiksuotas apie 40 kilometrų nuo Lietuvos Respublikos sienos.