Siūlomos priemonės, leisiančios efektyviau kovoti su seksualiniais nusikaltimais prieš vaikus

Šios pataisos parengtos siekiant įgyvendinti 2011 m. gruodžio 13 d. įsigaliojusią Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija.

Parengtame projekte siūloma numatyti, kad Lietuvos pilietis ar kitas mūsų šalyje nuolat gyvenantis asmuo užsienio valstybėje išžaginęs ar seksuliai prievartavęs, privertęs lytiškai santykiauti ar išnaudojęs vaiką pornografijai, įtraukęs jį į prostituciją ar padaręs kitas su vaikų seksualiniu išnaudojimu ar prievarta susijusias veikas, atsakytų pagal mūsų šalies BK nepaisant to, ar už tokią veiką baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos baudžiamuosius įstatymus. Įtvirtinus šias nuostatas, baudžiamosios atsakomybės neišvengtų tie asmenys, pamėgę vadinamąsias „sekso turizmo“ keliones į egzotiškas valstybes.

Parengtose pataisose taip pat siūloma numatyti baudžiamąją atsakomybę už su vaikų seksualiniu išnaudojimu ar prievarta susijusius veiksmus, kurie iki šiol nebuvo kriminalizuoti. Pirmiausia už tuos, kurie padaromi naudojantis internetu. Baudžiamąją atsakomybę ketinama įteisinti už prieigos prie vaikų pornografijos įgijimą pasinaudojus informacinėmis ir ryšių technologijomis. Taip pat atsakomybė grės už vaiko, nesulaukusio 16 metų, viliojimą: tuomet, jei suaugęs asmuo siūlys vaikui susitikti siekiant lytiškai santykiauti ar kitaip tenkinti lytinę aistrą su juo arba jį išnaudoti pornografinei produkcijai gaminti, ir jei po tokio pasiūlymo imsis konkrečių veiksmų, kad toks susitikimas įvyktų.

Taip pat siūloma taikyti atsakomybę už dalyvavimą pornografinio pobūdžio renginyje, į kurį buvo įtrauktas vaikas.

Tiriant minėtus nusikaltimus, kaip ir kitais su vaikų seksualiniu išnaudojimu susijusių nusikaltimų atvejais, galės būti klausomasi įtariamų asmenų pokalbių bei kontroliuojama kitokia elektroniniais ryšių tinklais perduodama informacija. Siekiant užtikrinti seksualinių nusikaltimų prieš vaikus prevenciją bei tyrimų efektyvumą, taip pat siūloma praplėsti operatyvinių tyrimų dėl šių veikų atlikimo galimybes.

Norint palengvinti tokių veikų tyrimą, o kartu ir geriau apsaugoti nepilnamečius nukentėjusiuosius bei liudytojus, jiems įtvirtinamos papildomos garantijos nagrinėjant bylas teisme. Manoma, kad vaikas apskritai neturėtų būti kviečiamas į teismo posėdį. Dėl to siūloma įtvirtinti privalomą įrašo darymą apklausiant vaiką ikiteisminio tyrimo metu. Įrašas galės būti pagarsinamas įrodymų tyrimo metu teismo posėdyje. Jei vaikas į posėdį vis tik būtų kviečiamas, turės būti sudaromos galimybės jam nebūti toje pačioje patalpoje su kitais proceso dalyviais.

Parengtose pataisose taip pat siūloma sugriežtinti baudžiamąją atsakomybę už kai kuriuos šiuo metu BK jau numatytus seksualinius nusikaltimus prieš vaikus.

Pastaraisiais metais didėja seksualinių nusikalstamų veikų prieš vaikus skaičius, pavyzdžiui, tiek 2007 m., tiek 2008 m. buvo pradėta po 63 ikiteisminius tyrimus dėl mažamečių tvirkinimo, o 2009 m. pradėti 75 ikiteisminiai tyrimai, 2010 m. iki spalio mėnesio – net 118. Iš pastarųjų 118 ikiteisminių tyrimų nutraukti 46. Pažymėtina, kad be vaikų tvirkinimo taip pat paplitusios kitos seksualinės nusikalstamos veikos, pavyzdžiui, išžaginimas, seksualinis prievartavimas, taip pat veikos, susijusios su vaikų pornografija ir prostitucija.