Siūloma peržiūrėti apsaugos policijos reformą

"Valstybės turtas yra ne tik žemė ar pastatai, tačiau ir rinka. Policija, teikdama komercines apsaugos paslaugas, užima apie 20 proc. šios paslaugų rinkos, tai yra apie 25 mln. litų pajamų kasmet. Todėl įpareigojimas policiją tiesiog nustoti teikti paslaugas negali būti suprantamas jokia verslo logika. Kaip neleidžiame už dyką perimti nenaudojamų valstybinių pastatų, lygiai taip pat neturime leisti už "ačiū" pasiimti valstybės valdomą rinkos dalį", - stebėjosi parlamentaras.

Vidaus reikalų ministerijos siekis panaikinti apsaugos policiją, anot K. Masiulio, sukeltų nuostolių mokesčių mokėtojams, nes dabar dalis policijos pareigų, pavyzdžiui, patruliavimas, finansuojamas iš komercinės veiklos įplaukų. Seimo narys nemato nieko bloga, kad policija kartu su viešosiomis paslaugomis teikia ir komercines paslaugas. Tokia praktika, anot jo, paplitusi angliškai kalbančiose valstybėse Naujoje Zelandijoje, Australijoje, Pietų Afrikoje ir kitur.

Jeigu bus atsisakoma komercinių paslaugų, anot K. Masiulio, reikės išmokėti 4,5 mln. litų išeitinių kompensacijų bei padidės valstybės lėšų poreikis, o tai nesiderina su Vyriausybės prioritetu taupyti.

Seimo narys siūlo reorganizuojant policijos funkcijas įkurti atskirą komerciniais pagrindais veikiančią valstybės kapitalo įmonę ir perleisti jai užimamą rinkos dalį.

"Tik tada atsižvelgiant į finansinius rodiklius bus verta svarstyti, ar įmonę parduoti, ar ne. Net jeigu būtų apsispręsta ją parduoti, joje dirbantiems žmonėms būtų išsaugotos darbo vietos", - argumentavo Seimo narys.

Vyriausybė yra nutarusi, kad mokesčių mokėtojų išlaikoma policija neturi dalyvauti komercinėje veikloje ir yra įpareigojusi policiją iki metų pabaigos atsisakyti tokios praktikos.

Siūloma nedrausti apsaugos policijai teikti komercines paslaugas

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Vitas Matuzas siūlo ne drausti apsaugos policijai teikti komercines paslaugas, o surasti būdus, leidžiančius šias paslaugas teikti nepažeidžiant sąžiningos konkurencijos principų.

Pasak parlamentaro, asmenis ir turtą sauganti apsaugos policija rakštimi privačioms saugos bendrovėms tapo 2005 metais, kai į Konkurencijos tarybą kreipėsi saugos bendrovė "Falck Security".

"Ji įžvelgė, kad ši policijos tarnyba, už tam tikrą užmokestį pagal sutartis sauganti turtą ir asmenis, nesąžiningai konkuruoja su nevalstybinėmis saugos įmonėmis. Konkurencijos tarnyba pritarė privačios bendrovės įžvalgoms, teismų sprendimai šiuo klausimu taip pat buvo privataus verslo pusėje", - primena V. Matuzas.

2006 metais Seimo patvirtintoje Lietuvos policijos sistemos plėtros programoje numatyta iki 2011-ųjų pabaigos dekomercializuoti apsaugos policiją. "Man yra visiškai suprantama, kad tiek privačios saugos tarnybos, tiek policijos apsauga turi turėti vienodas teises. Tačiau šioje plėtros programoje, po skambiu tarptautiniu žodžiu "dekomercializacija", įžvelgiu nelabai ir slepiamą reveransą privačioms saugos tarnyboms. Dekomercializacija reiškia, kad apie jokias vienodas teises nebėra ir kalbos - apsaugos policija 2011-ųjų pabaigoje nutraukia atlygintiną asmenų ir turto apsaugą, užleisdama vietą privačioms saugos tarnyboms. Kam tai naudinga ir ką tai reikštų skaičių kalba?", - svarsto parlamentaras.

Veikla pagal sutartis už atlygį saugant asmenis ir turtą sudaro, anot jo, prielaidas nenaudojant biudžeto lėšų išlaikyti apsaugos policijos darbuotojus, dalį pajamų skirti policijos komisariatams. Seimo nario duomenimis, Lietuvos viešosios policijos rinktinė "Vytis", kurios pavaldume yra policijos apsaugos skyriai, vien per 2010 metus policijos komisariatams pervedė daugiau kaip 7 mln. litų.

---

Pasak V. Matuzo, valstybei asmenų ir turto apsaugos funkcijos vykdymas nekainuoja nė cento. Jo teigimu, Policijos departamentas už apsauginės veiklos funkcijos vykdymą 2010 metais gavo 26 mln. litų. V. Matuzo nuomone, tokia svari parama iš dalies kompensuoja sumažintus biudžeto asignavimus prekėms ir paslaugoms.

"Drįstu teigti, kad Plėtros programos autoriai pasirinko gana primityvų problemos sprendimo būdą: "nubraukti" komercines funkcijas, kartu nubraukiant keliasdešimt milijonų litų, kurie buvo ne tokia jau menka paspirtis valstybės biudžetui. Nubraukiant ilgus metus kurtą apsaugos policijos infrastruktūrą ir šioje srityje profesionaliai dirbančius specialistus. Naivu tikėtis, kad visi 400 apsaugos policijoje dirbančių specialistų bus įdarbinti kitose policijos struktūrose. Biudžetas dar kelis milijonus litų privalės atseikėti išeitinėms kompensacijoms", - sako parlamentaras.

O jei į tokios pertvarkos "naudą" žvelgtume ne per finansinę prizmę, jo nuomone, derėtų kalbėti apie didėjančią grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui. Atsisakius policijos vykdomos objektų apsaugos funkcijos, be patikimos apsaugos paslaugų, pasak V. Matuzo, liktų net 14 Lietuvos vietovių, kuriose dabar saugoma daugiau nei tūkstantis objektų. Privačių saugos tarnybų ten nėra.

"Kyla pagrįstas klausimas - ar joms finansiškai apsimokės investuoti į atokesnes, saugomų objektų gausa nepasižyminčias vietoves. Gyvenimiška praktika yra tokia - verslui svarbu pelnas. Nebus pelno - vargiai galima tikėtis ir paslaugos, nes stengiamasi uždirbti kuo mažiau išleidžiant. Jei verslininkams vietovė pasirodys "nepatraukli", turto saugumas taps kiekvieno ten gyvenančio piliečio asmeniniu galvos skausmu ir piktavalių, linkusių kėsintis į svetimą nuosavybę, džiaugsmu", - sako V. Matuzas.

Jo pastebėjimais, Konkurencijos taryba, bylą nagrinėję teismai neuždraudė policijos apsaugos tarnybai pagal sutartis teikti juridinių ir fizinių asmenų turto ir fizinių asmenų apsaugos paslaugas.

"Priešingai, buvo pabrėžta, kad šiai tarnybai negali būti nustatytas absoliutus draudimas teikti sutartines asmenų ir turto apsaugos paslaugas. Manau, kad Plėtros programos rengėjai, eliminuodami komercines apsaugos policijos funkcijas, perlenkė lazdą", - mano V. Matuzas.