Siūloma nustatyti atvejus, kai asmenvardžiuose būtų leidžiama rašyti „q“, „w“ ir „x“ raides

Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas antradienį ketina pateikti Seimui Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą. Šį dokumentą savo parašais parėmė 70 parlamentarų iš įvairių Seimo frakcijų.

Įstatymo projekte, remiantis Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimu bei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) suformuluotomis nuostatomis, aiškiai apibrėžiami atvejai, kada vardai ir pavardės gali būti rašomi naudojant lotyniškus rašmenis, įskaitant raides „q“, „w“ bei „x“.

Įstatymo projekte numatyta, kad tokia galimybė būtų sudaryta užsienio valstybių piliečiams ir asmenims be pilietybės, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiams, pateikusiems dokumento šaltinį, kuriame pavardė įrašyta lotyniško pagrindo rašmenimis ir kuris įrodo, kad asmuo arba jo protėviai pagal tiesioginę giminystės liniją turėjo užsienio šalies pilietybę arba su užsieniečiu sudarė santuoką ir perėmė jo pavardę (pvz., užsieniečių sutuoktiniams, jų vaikams). Įstatymo projekto iniciatoriai pabrėžia, kad ir šiais atvejais, asmeniui pageidaujant, prioritetas būtų teikiamas lietuviškiems rašmenims.

Priėmus siūlomą įstatymo projektą išimtiniais atvejais asmens ar kituose dokumentuose būtų leidžiama vardus ir pavardes rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis, įskaitant raides „q“, „w“ bei „x“, kaip daugumoje Europos šalių (išskyrus Lietuvą ir Latviją), kurių kalbų rašmenys yra lotyniško pagrindo. Parlamentarų nuomone, asmens vardas ir pavardė, įrašyti į asmens dokumentus iki siūlomo įstatymo įsigaliojimo, galėtų būti keičiami pagal šio įstatymo projekte įvardytus reikalavimus tik asmens prašymu.

Šiuo metu galiojantis įstatymas nenumato situacijos, kai Lietuvos Respublikos piliečiai įgyja nelietuviškos formos pavardes, taip pat ir galimybės tokių asmenų pavardes jų pasirinkimu rašyti lietuvių kalbos rašyba arba kitais lotyniško pagrindo rašmenimis.

Įstatymo iniciatoriai tvirtina, kad, Lietuvai tapus Europos Sąjungos, NATO ir kitų tarptautinių organizacijų nare, vykstant tarptautinei asmenų migracijai, daugėjant Lietuvos Respublikos piliečių, sudarančių santuokas su kitų valstybių piliečiais ir įgyjančių nelietuviškos formos pavardes, bei tokiose santuokose gimstančių vaikų, kurie turi teisę turėti Lietuvos pilietybę, būtina užtikrinti galimybę asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose asmenvardžius rašyti autentiškomis formomis (lotyniško pagrindo rašmenimis).

Projekto rengėjų įsitikinimu, asmenvardis yra unikalus konkretaus asmens tapatybės žymuo, susijęs su asmeniniu bei šeimos gyvenimu, todėl, vienoje valstybėje kaip nors pakeičiant kitos valstybės įteisintus asmens vardo ir pavardės įrašus to asmens dokumentuose, gali būti ne tik pažeidžiamos žmogaus teisės, bet ir sudaroma sunkumų asmeniui migruojant iš vienos valstybės į kitą mokslo, darbo ar asmeniniais reikalais - gali kilti papildomų problemų siekiant įrodyti asmens tapatybę.

Kaip teigia įstatymo rengėjai, imtis asmenvardžių rašybos pakeitimo juos paskatino 2014 m. vasario 27 d. Konstitucinio Teismo sprendimas, kuriame Konstitucinis Teismas išaiškino, kad laikantis iš Konstitucijos „kylančių reikalavimų, gali būti įstatymu nustatytos ir kitokios asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisyklės nei nustatytosios Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“, kai jas keisti siūlo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų - lietuvių kalbos specialistų (o tiek, kiek leidžia įstatymai, - ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudaryta valstybės institucija, turinti įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu“.

Kai kurie Lietuvos teismai jau yra priėmę sprendimus, tenkinančius Lietuvos piliečių skundus dėl galimybės rašyti originalias pavardes su nelietuviškais lotyniškais rašmenimis asmens dokumentuose.