Šimto metų jubiliejaus proga senolei padovanotas vandentiekis

Šimtamečiai

Neseniai 100 metų jubiliejaus sulaukusi priekuliškė Marija Kybelkienė tik dabar galės pradėti mėgautis vienu iš civilizacijos patogumų. Senolę prižiūrinti kaimynė Rūta Murauskienė pasidžiaugė, kad šio jubiliejaus proga į namą Priekulėje, kurio trečiajame aukšte gyvena šimtametė, buvo atvestas vanduo.

Priekulės seniūno pavaduotoja Rasa Bakaitienė teigė, kad senolė iš trečiojo aukšto žemyn nebenusileidžia jau kokius 30 metų. Tačiau pati 1904 metų gruodžio 24-ąją gimusi Marija, kuriai labiau patinka, kai ją vadina Marike, tai paneigė. Ji sakė laiptais nebelaipiojanti 20 metų. Mat prieš tiek metų ji prarado regėjimą. Dabar akių šviesą jai atstojantis nuolat įjungtas radijas. Tačiau ilgaamžė prisipažino, kad išgirsta informacija jai "per vieną ausį įeina, per kitą - išeina".

Nors Marija Kybelkienė, dienų dienas patogiai sėdinti krėsle, yra guvaus proto, apie savo praeitį kalbėjo labai šykščiai. Pradėjo nuo skaudžiausio: apie tai, kaip jos vyrą į rusų armiją paėmė ir kaip po to daugiau gyvenime jo nebematė. Tik gavo pranešimą: "Dingęs be žinios". Tad du sūnus - Heincą ir Martyną - teko auginti vienai.

"Ai, vaikeli, ką čia ir išpasakosi, dirbau, dirbau, o tų pinigėlių vis trūko", - guodėsi senolė. Ji sakė dirbusi pusbrolio restorane, kuris buvęs pakelėje kažkur prie Juknaičių, paskui - pardavėja.

Kaimynė ponia Rūta dar pridėjo, kad senolės būta neprastos siuvėjos ir dar geresnės mezgėjos. Pasak jos, Marija taip numegzdavusi kojines, kad joms niekas prilygti negalėjo. Moteris parodė ir Marijos siuvinėtas pagalves, staltieses. Šios ne dūla spintose, o puošia senolės kambarį.

Ponia Rūta sakė, kad lankančiųjų Mariją tikrai netrūksta. Ir tai visiškai suprantama: Marija Kybelkienė, būdama aktyvi evangelikų bendruomenės vadovė, yra daug nuveikusi šiam kraštui. Paklausta, ar sovietmečiu kas nors nebandė jos veiklos riboti, stabdyti, ilgaamžė teigė, kad tikrai ne.

Jos sūnui Heincui Kybelkai, Vilniaus universiteto dėstytojui, jau 73 metai. Martynui, kuris taip ir nesukūrė šeimos, gyveno su mama, dabar būtų 74-eri, tačiau prieš kelerius metus jis mirė.

Paprašyta papasakoti apie ką ji dabar galvoja sėdėdama dienų dienas viename kambaryje, senolė tik paslaptingai šypsojosi. Taip pat ji "atsakė" ir į klausimus apie išgyventus net du karus, linksmiausius gyvenimo įvykius ir kt.

Beje, šimto metų jubiliejaus proga padovanotas vandentiekis malkomis apšildomame name išties buvo didelė naujiena.

Antai, Mariją prižiūrinti ponia Rūta parodė, kaip ji dar iki šiol, pavyzdžiui, išskalbtą patalynę lyginanti. Tokio mechanizmo, kurį moteris vadino "mogliu", jau ir muziejuje neberasi. Rūta pademonstravo, kaip ji suka iš sunkaus metalo pagaminto mechanizmo rankeną, kaip sukasi du volai, tarp kurių dedami skalbiniai. Moteris teigė, kad tas "moglis" skalbinius išlygina taip, kaip neišlyginsi nė su jokia laidyne.

Gražina JUODYTĖ