Silpnaregiai "praregės", jei sveikieji "apaks"?

Lietuvoje tebegalioja nuostata, kad negalią turinčiam žmogui - ne vieta miesto gatvėse. Kasmet vis kalbama, kaip reikėtų pritaikyti aplinką, kad joje patogiai jaustųsi visi žmonės, kartais šis tas ir nuveikiama. Tačiau nepakankamai, o kai kuriais atvejais - vietoje pagalbos padaroma meškos paslauga. Tuo metu kaimyninėse Latvijos ir Estijos valstybėse į teisės aktus yra įdiegtas terminas "universalus projektavimas", kuris numato aplinką pritaikyti taip, kad ji būtų patogi visiems be išimties.

Šiandien minint Tarptautinę baltosios lazdelės dieną Klaipėdoje tradiciškai bus organizuojama akcija, kurios metu praeiviai patys galės įsitikinti, ar regėjimo negalią turintis žmogus turi galimybę naudotis visuomeniniu transportu.

10 val. šalia Atgimimo aikštės esančioje autobusų stotelėje regėjimo negalią turintys žmonės bandys įsėsti į autobusą ir nuvažiuoti iki Vasaros estrados. Puikiai matantiems žmonėms, norintiems dalyvauti eksperimente, - bus uždėti specialūs akiniai.

"Nors visi Klaipėdos autobusai turi garsinius pranešimus apie maršrutą, deja, ne visi vairuotojai jį laiku įjungia, o kiti - visai neįjungia", - liūdną kasdienybę konstatavo Regos ugdymo centro direktorė Laima Baranauskienė.

Kita neva dovana uostamiesčio neregiams - garsiniai šviesoforai - taip pat dažnais atvejais labiau trukdo nei padeda.

"Silpnaregiai pasakoja, kad neregių patogumui įrengtas garsinis šviesoforas prie "Iki" prekybos centro Panevėžio ir Kretingos gatvių sankryžoje padarė meškos paslaugą - aklieji stengiasi šia sankryža nebesinaudoti, nes neįmanoma suprasti, kurią gatvę - Kretingos ar Panevėžio galima kirsti ėmus "kriuksėti" šviesoforams, kurie nedidelėje sankryžoje paprasčiausiai atsidūrė per arti vienas kito. Išeitis visai paprasta - šviesoforų garsai turėtų būti skirtingi. Beje, garsiniai šviesoforai - puikūs pagalbininkai regos negalią turintiems žmonėms, gaila, kad juos Klaipėdoje galima ant vienos rankos pirštų suskaičiuoti", - pasakojo to paties centro tiflopedagogė Danutė Marcelė Balčiūnienė.

Kartais tereikia dažų

Valdininkams reikia suteikti progą pasijusti neįgaliųjų kailyje. Pasodinti juos į invalido vežimėlį ir paprašyti patiems atsidaryti duris, užvažiuoti laiptais arba, uždėjus specialius regą silpninančius akinius, įduoti baltąją lazdelę ir paprašyti pasivaikščioti po miestą. Mūsų valdininkai, visa tai išbandę, nors tam momentui susimąstė, kad reikia kuo skubiau keisti tvarką mieste. Gal tai padėtų ir jūsiškiams? Maris CEIRULIS, Latvijos miesto Liepojos aklųjų asociacijos vadovas

Tam, kad silpnaregiai jaustųsi visaverčiais piliečiais, trūksta dar begalės dalykų. Vieni iš jų lengvai įgyvendinami - pavyzdžiui, pakaktų visų mieste esančių laiptų pirmąją ir paskutinę pakopas nudažyti išskirtine spalva. Nes pilki laiptai silpnaregiui susilieja ir jis jų nemato.

Be to, būtina paženklinti visas mieste esančias stiklines duris. Pakanka akių lygyje nubrėžti geltoną juostą, kad žmogus jas pastebėtų.

"Juk dažnai ir puikiai matantis įsirėžia į permatomą stiklinę vitriną, tad ką kalbėti apie silpniau matantį. Juk galima ant stiklo klijuoti gėlytes, paukštelius - tik nepalikite jo visiškai permatomo", - prašė Latvijos miesto Liepojos aklųjų asociacijos vadovas Maris Ceirulis.

Pasak jo, Liepojoje jau yra sukurtas specialus planas, kaip visą esamą infrastruktūrą reikėtų pritaikyti visiems žmonėms. Belieka laukti, kad šalies Vyriausybė pritartų šiam planui.

Tuomet turėtų būti rekonstruojami visi šaligtaviai, kad nuo jų būtų patogu nuvažiuoti ne tik kokią nors negalią turintiems žmonėms, bet ir mamoms su vežimėliais.

Pavyzdžiui, kai kuriose Europos šalyse visi šaligatviai turi vieną geltonai dažytą ir kitokiu reljefu išskirtą juostą, kuri padeda orientuotis silpnaregiams.

"O prie šviesoforų dar turi būti įrengtos specialios apčiuopiamos dėžutės, kurios padeda nustatyti, kiek eismo juostų turi gatvė, kurią reikia pereiti ir iš kurios pusės važiuoja mašinos. O visi stulpai bei medžiai, esantys prie pėsčiųjų perėjų, taip pat turi būti paženklinti - pavyzdžiui, nudažyti geltonomis juostomis, kad juos būtų lengviau pastebi silpanregiams", - pasakojo M. Ceirulis.

Nauji namai - nepritaikyti

Pasak latvio, būtina, kad visi panašūs reikalavimai būtų įtraukiami į teisės aktus, nes kitu atveju niekas jų nepaiso.

Kaip pavyzdį jis pateikė naujos statybos namus. Nors akcentuojama, esą dabar namai jau pritaikomi neįgaliesiems, dažniausiai apsiribojama pagalba vaikšiojimo negalią turintiems asmenims jiems įrengiant specialų nuvažiavimo takelį.

"Realiai, kad namas būtų pritaikytas visiems žmonėms, - turi būti įrengtas liftas, kuriame būtų garsinis įrašas, pranešantis kuris dabar aukštas, bei brailio raštu įrengtas lifto iškvietimo pultelis. Išskirtinėmis spalvomis turėtų būti pažymėti pirmas ir paskutiniai laipteliai. Tokių namų Liepojoje vienetai. Ko gero, ir jūs Klaipėdoje neturite tokių naujų namų", - kalbėjo M. Ceirulis.

Siūlo "apakti"

Dar viena latvių idėja - įrenti mobilųjį galimybių parką. Beje, pasak M. Ceirulio, tokį parką planuojama atvežti ir į Klaipėdą.

"Idėja paprasta - tiesiog valdininkams suteikti progą pasijusti neįgaliųjų kailyje. Pasodinti juos į invalido vežimėlį ir paprašyti patiems atsidaryti duris, užvažiuoti laiptais arba, uždėjus specialius regą silpninančius akinius, įduoti baltąją lazdelę ir paprašyti pasivaikščioti po miestą. Mūsų valdininkai, visa tai išbandę, nors tam momentui susimąstė, kad reikia kuo skubiau keisti tvarką mieste. Gal tai padėtų ir jūsiškiams?" - svarstė M. Ceirulis.

Klaipėdos regos ugdymo centro direktorė pastebėjo, kad Klaipėdoje vykdomos panašios akcijos nesulaukia didelio susidomėjimo - žmonėms nėra malonu įsijausti į neįgaliojo vaidmenį.

"Ir šiaip žmonės vengia gatvėje neįgaliųjų. Neįprasta pamačius neregį gatvėje prieiti ir paklausti, gal jam reikia pagalbos. Pagelbėti tokiems žmonėms nėra sunku, tereikia suvokti, kad viską, ką mes patys matome, reikia nupasakoti, idant aklas žmogus orientuotųsi situacijoje", - sakė L. Baranauskienė.