Sieks nutarimo dėl jūrininkų atostogų pataisos

Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS) pirmininkas Petras Bekėža 2017 metus apibūdina kaip įprastus, atėjus naujai valdžiai. Paprastai ji stengiasi keisti teisės aktus, prasideda įvairios reorganizacijos.

"Dabartinė valdžia dirba kiek drastiškiau, ko gero, todėl, kad joje nemažai jaunimo, kuriam trūksta patirties, tad ne į visus dalykus deramai įsigilinama. Iš pradžių metama idėja, paskui, sulaukus visuomenės, specialistų pastabų, atsisakoma jos", - kalbėjo P. Bekėža.

Pavyzdžiui, Lietuvos saugios laivybos administracijos reorganizaciją norėta įgyvendinti pernai iki liepos 1 d., tačiau, susitikus su jūrinės bendruomenės atstovais, išklausius jų pastabų, terminas buvo atidėtas. Dabar jos bendrieji skyriai perkelti į Vilnių, ji yra naujos Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) dalis Klaipėdoje, t. y. LTSA Jūrų departamentas, beturintis tik 3 skyrius. Pasak LJS pirmininko, kiek ši reorganizacija sutaupys Lietuvos biudžeto pinigų, pamatysime ateityje.

Ilgesnių atostogų įteisinti nepavyko

Pernai priimtas darbo kodeksas, poįstatyminiai aktai. Tačiau jūrininkai susiduria su specifiniais dalykais, priklausomais nuo ratifikuotų tarptautinių konvencijų, tarptautinių teisės aktų. Pasak P. Bekėžos, kai ką pavyko įteisinti ne taip, kaip numato Darbo kodeksas, o atsižvelgiant į Tarptautinius darbo teisės reikalavimus ir pagerinti sąlygas jūrininkams.

"Gerai, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengiant Vyriausybės nutarimą dėl darbo ir poilsio laiko, dėl papildomų atostogų kontaktavo su LJS, tad pavyko įteisinti dalykus, numatytus tarptautiniuose įstatymuose ir net truputį pagerinti. Tačiau įteisinti ilgesnių jūrininkų atostogų nepavyko. Įvyko nesusipratimas, tad reikės Vyriausybės nutarimą taisyti. Nepavyko išaiškinti, kad jūrininkai reiso metu dirba ir sekmadieniais, ir per šventes, kad jų atostogos priklauso nuo darbo laiko normos, o ne nuo to, ar buvo 5 ar 6 darbo dienų savaitė. Dabar nutarime liko, kad, jeigu jūrininkas per savaitę dirba 5 dienas, tai jam skiriamos 25 darbo dienos atostogų, o jeigu 6 - 30 dienų. Deja, ne visada pavyksta susikalbėti su valdžios atstovais. Būna, kad, kai LJS klausia apie ratus, atsakymą gauna apie batus", - aiškino P. Bekėža.

Dėl laivų įgulų

LJS nerimą kelia tai, kaip kapitonas, po Lietuvos prekybinės laivybos įstatymo pakeitimo nebūdamas Lietuvos pilietis, vykdys Lietuvos jurisdikciją laive. Juk jeigu kas nutinka laive, jis gali net areštuoti žmogų.

P. Bekėžos teigimu, Lietuvos laivų savininkų norai dideli, jie vengia jūrininkams mokėti normalius atlyginimus, todėl šie bėga iš jų laivų. Pasak LJS vadovo, iš AB "DFDS Seaways", kur normalus atlyginimai, kur yra socialinės garantijos, jie nebėga. Ta kompanija jūrininkų iš užsienio šalių nesamdo.

Tačiau didžioji dauguma mažesnių Lietuvos įmonių nori gauti didesnį pelną užsieniečių sąskaita, t. y. samdydamos jūrininkus, tarkime, iš Ukrainos, ir mokėdamos jiems mažesnius atlyginimus. Todėl jiems nepakanka to, kad laive su Lietuvos vėliava leidžiama įdarbinti 1/3 įgulos narių iš trečiųjų šalių, kaip numatė ankstesni Lietuvos teisės aktai. Jie nori laivybos įstatymo pakeitimo, leidžiančio Lietuvos laivuose dirbti 50 proc. trečiųjų šalių piliečių.

Susisiekimo ministerija aiškino, kad toks esąs ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos), į kurią rengiasi stoti Lietuva, reikalavimas. Tačiau pernai LJS taip ir negavo Susisiekimo ministerijos atsakymo, nurodančio, koks būtent ESBO dokumentas to reikalauja.

Kita vertus, Lietuva yra jūrininkus teikianti šalis ir neturi tiek darbo vietų, kad galėtų įdarbinti visus jūrininkus.