Siekiama galimybės rinkimuose dalyvauti visuomeninėms organizacijoms

Vietos bendruomenės siekia galimybės savivaldos rinkimuose dalyvauti visuomeninėms organizacijoms ir piktinasi dabar siūlomu modeliu, kuris esą yra naudingas tik partijoms.

"Nevyriausybinės organizacijos net neaišku kodėl buvo išbrauktos. Jos vienija pačius aktyviausius Lietuvos žmones, kurie puoselėja šviesiausias mintis, kurie liko ir neemigruoja iš Lietuvos", - pirmadienį teigė Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Guoda Burokienė per Eltoje surengtą spaudos konferenciją.

Pasak Vilniaus bendruomenių asociacijos atstovo Edmundo Jakubausko, Konstitucinis Teismas paskelbęs, kad turi būti sudaryta galimybė savivaldos rinkimuose dalyvauti nepartiniams, neatmetė, kad juose galėtų dalyvauti ir visuomeninės organizacijos. Bet šios nuostatos siekiant reglamentuoti nepartinių dalyvavimą rinkimuose nebeliko.

"Žiūrime į įstatymą ir matome Seimo narių norą visokiais įmanomais būdais neįsileisti visuomeninių organizacijų. Kada partijų populiarumas krinta žemyn ir pasiūloma kita rinkimų sistema, įmanoma, kad kai kuriose savivaldybėse neatsirastų nei vieno partinio sąrašo kandidato. Tai yra peilis partijoms ir jos darys viską, kad tai užblokuotų", - sakė Kauno bendruomenės centrų asociacijos pirmininkas Ramūnas Navickas.

Jis argumentus esą visuomenininkai yra nepakankamai patyrę vadina nesąmone. "Kaune per praėjusius savivaldos rinkimus siūlėme tris žmones per partinius sąrašus, nes kitų galimybių nėra. Visi trys puikiausiai darbuojasi, jie yra komitetų pirmininkai", - sakė R. Navickas.

Bendruomenių asociacijų nariai piktinasi, jog buvo atmestas siūlymas apygardas skaidyti į mažesnes, vidines, kuriose žmonės rinktų kandidatus, kuriuos geriau pažįsta, labiau pasitiki, esą taip ir vėl tolstama nuo žmogaus. "Siekiama padaryti didžiulius monstrus - savivaldybes po 40-60 tūkst. žmonių. Nors buvo išmintingas siūlymas, išskaidyti jas į mažesnius vienetus", - sakė Vilniaus bendruomenių asociacijos atstovas E. Jakubauskas.

Pasak jo taip pat nėra paisoma lygiavos, kai siūloma, kad ir partija, norinti dalyvauti rinkimuose, ir vienas kandidatas turės sumokėti maždaug 2100 litų. Skirtumas tik tas, kad partija galės kelti 102 asmenų sąrašą.

"Be to, jeigu du piliečiai norės dalyvauti rinkimuose į tarybą, jie turės kaip koalicija praeiti 6 proc. barjerą. Tuo tarpu 102 asmenų sąrašas turi praeiti 4 proc. Tai jau nebe demokratija, o cinizmas", - sakė E. Jakubauskas.

Vilniaus Žvėryno bendruomenės valdybos narys Liudvikas Ragauskis tvirtino, kad rengiant Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo projektą neapsieita be pažeidimų. "Pati sudarymo specialioji komisija pažeidžia statutą, nes Seimas nėra priėmęs nutarimo dėl šios komisijos sudarymo sudėties, taip pat ir pirmininko išrinkimo", - vardino L. Ragauskis.

Pasak jo, Vilniaus Žvėryno bendruomenė kartu su Konstitucinių teisių gynimo agentūra ketina kreiptis į prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą Seimo nariams dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.

Jeigu bus priimtas įstatymas, kuriame nebus sudaryta galimybė kandidatuoti visuomeninėms organizacijoms, bendruomenių asociacijos žada kreiptis į prezidentę su prašymu jo nepasirašyti. Jeigu ir tai nepadės, tuomet sakė vis tiek teiksiančios sąrašus per rinkimus ir Vyriausiajai rinkimų komisijai nesutikus jų registruoti, kreipsis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.