Šešėlį skatina pati valstybė

Net 96 proc. visų pirkimų vyksta už mažiausią kainą, įskaitant ir sudėtingus statinius, inžinerijos tinklus ir t.t. O ES pagal mažiausios kainos kriterijų vidutiniškai vertinama tik 24 proc. pasiūlymų, o 76 proc. viešųjų pirkimų atliekama taikant ekonominio naudingumo kriterijų.

Tokius skaičius vakar susitikime su Seimo Ekonomikos komiteto pirmininku Remigijumi Žemaitaičiu pateikė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.

„Sutinkame, kad už mažiausią kainą reikia pirkti mobiliojo ryšio operatoriaus paslaugas, valymo paslaugas, geriamąjį vandenį, bet ar šį kriterijų reikia taikyti, pavyzdžiui, tilto statybai, abejotina“, - teigė jis.

Pasak V.Sutkaus, sąžiningas verslas turi labai menkas galimybes pateikti stambiausiai pirkėjai - valstybei - aukštos kokybės produktus ir paslaugas, nes viešuosiuose pirkimuose jam nosį nušluosto mokesčius slepiantys pigiausių pasiūlymų teikėjai.

„Kas gali pasiūlyti mažiausią kainą? Tik tas tiekėjas, kuris turi mažiausias sąnaudas ir siūlo žemiausią kokybę. Na, o mažiausias sąnaudas turi tas, kas moka vokeliuose, nes, kaip žinome, darbo jėgos apmokestinimas pas mus tikrai yra didelis“, - dėstė V. Sutkus.

Siekdama įsigyti kokybiškas paslaugas ar darbus, perkančioji organizacija bando išplėsti techninius reikalavimus - kone iki varžtelio skaičiuoja medžiagas, smulkiai nurodo įvairius diametrus ir pan.

„Bet tuomet išauga ir konkurso parengimo sąnaudos, ir apskundimo rizika, nes bet kuris dalyvis gali reikšti pretenzijas, kodėl varžtas turi būti varinis, o ne aliuminio... Prasideda ginčai viešųjų pirkimų priežiūros institucijose, teismai“, - sakė V.Sutkus ir akcentavo, kad dėl tokios viešųjų pirkimų politikos daugelis sąžiningo verslo įmonių apskritai juose nedalyvauja.

R. Žemaitaitis atkreipė dėmesį, kad konkurso dalyviai neretai piktnaudžiauja savo teisėmis skųstis, taip pat negailėjo kritikos ir viešųjų pirkimų prievaizdams - Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT), kurios tikslas prižiūrėti, kad valstybės lėšos būtų naudojamos kuo racionaliau. Kaip pavyzdį jis pateikė „Klaipėdos naftos“ vykdomą Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo dujotiekio statybos konkursą, kurį VPT sustabdė jau nustačius laimėtoją.

„Įmonė, net nedalyvaujanti konkurse, apskundžia jį VPT, ir viskas naikinama. Taip dedami pagrindai ilgiems teisminiams ginčams, projektas stoja keliems mėnesiams, o gal netgi užvilkinamas ir ilgesniam laikui. Kiek tokie procedūriniai klausimai kainuos valstybei, neaišku“, - piktinosi Seimo narys.

Mažiausios kainos kriterijus greičiausiai pakišo koją ir daugelio valstybės įstaigų, savivaldybių bei jų valdomų įmonių praradimams žlugusiame Ūkio banke, jei jis buvo laimėjęs konkursus dėl bankinių paslaugų teikimo. Skaičiuojama, kad iš viso biudžetinio sektoriaus subjektai Ūkio banke laikė per aštuoniasdešimt milijonų litų.

Pasak R. Žemaitaičio, šiuo metu aiškinamasi, kurie iš jų ten turėjo einamąsias sąskaitas, kurie laikė indėlius, o jeigu paaiškėtų, kad už valstybės pinigus buvo įsigyta obligacijų ar akcijų, jis žadėjo reikalauti tokių įstaigų ir įmonių vadovų asmeninės atsakomybės už netinkamą disponavimą jiems patikėtomis lėšomis.