Sergejus Kovaliovas: "Esate tikri europiečiai"

Roberta TRACEVIČIŪTĖ, "Lietuvos žinios"

2012-01-13 09:01

Šiandien, Laisvės gynėjų dieną, už ilgalaikę nenuilstamą veiklą, kuri turėjo įtakos ne vienai valstybei, Rusijos disidentui S. Kovaliovui Seime bus įteikta pirmoji Laisvės premija. Šis įvertinimas žmogaus teisių gynėjui labai reikšmingas. Ypač todėl, kad apdovanojimą skyrė Lietuva - kraštas, su kuriuo jį ilgus metus sieja glaudūs ryšiai.

Apie disidentinę veiklą, ryšius su Lietuva, padėtį Rusijoje - "Lietuvos žinių" interviu su Sergejumi Kovaliovu.

Sunku būti drąsiam

Tapote pirmuoju Laisvės premijos laureatu. Ką Jums reiškia šis apdovanojimas?

Esu dėkingas. Būtent su tokiu jausmu Seime atsiimsiu šį apdovanojimą. Man jis labai reikšmingas, nes jį įteikia Lietuva. Čia turiu daug draugų, sėdėjau kalėjime. Mane neatsitiktinai teisė Lietuvoje. Tuomet mano redaguotoje "Dabarties įvykių kronikoje" buvo specialus skyrius, skirtas įvykiams jūsų šalyje apžvelgti. Jis buvo sudaromas "Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos" medžiagos pagrindu.

Mano ryšiai su Lietuva tam tikra prasme taip pat neatsitiktiniai. Kai dirbau universitete, palaikiau mokslo kontaktus su kolegomis iš Kauno medicinos instituto. Jauni lietuvių mokslininkai šiame institute buvo įsteigę specialų skyrių, kuris rengė ne gydytojus, o biologijos srities mokslininkus. Studentai stažuotis atvykdavo ir į Maskvą.

Kaip užsimezgė Jūsų kontaktai su lietuviais disidentais?

Daugiausia bendravau su dviem vaikinais, kurių vienas - Arimantas Raškinis. Jis - nuoširdžiai tikintis žmogus, per jį susipažinau su a. a. kunigu Juozu Zdebskiu. Tai buvo mano pirmasis disidentinio pobūdžio ryšys su Lietuva.

Kai tik išeidavo "Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika" rusų kalba, ją man atveždavo Petras Plumpa, Nijolė Sadūnaitė. Kartais atvykdavo Sigitas Tamkevičius. Tekdavo imtis konspiracinių priemonių. Nijolė visuomet buvo išradinga. Tačiau gana greitai ėmėme susitikinėti nebe mano, o vieno mano draugo namuose. Pas mane važinėti tapo pavojinga, buvau sekamas.

"Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką" per pažįstamus korespondentus siųsdavome į užsienį. Ten buvo juntamas šio leidinio poreikis. Platindavome ir knygas. Pažįstamų žurnalistų paprašiau nuvežti jų į Čikagą - lietuvių emigracijos centrą.

Iš tų laikų tebemoku kelis lietuviškus žodžius ir frazes, pavyzdžiui, labas vakaras, labas rytas, laba diena, gero apetito, taip pat ir jums.

Esate ir visada buvote drąsus, tiesos siekiantis žmogus. Ar tai sunku?

Tai visada sunku. Dabar, kaip žinote, situacija Rusijoje nėra pati geriausia. Tiesa, po rinkimų į Dūmą kilęs žmonių aktyvumas mane šiek tiek nustebino. Nesitikėjau, kad į gatves išeis tiek daug gyventojų.

Prisimenu ir 1991 metų sausį, kai sovietų kariai Lietuvoje puolė televizijos bokštą ir rengėsi pulti Seimą. Atsitiko man netikėtas ir rusams visai nebūdingas dalykas. Kai kas sako, kad į gatves išėjo pusė milijono maskviečių. Manau, kad jų buvo šiek tiek mažiau, bet vis tiek daug - gal apie 300 tūkst. žmonių. Man malonu tai prisiminti, nes rusai juk savotiška tauta.

Nepamiršta laisvė

Ką manote apie mitingus, kurie prasidėjo po Rusijos Dūmos rinkimų?

Iš Maskvos išvažiavau iš karto po rinkimų, gruodžio 5 dieną. Žinojau, kad kažkoks mitingas bus, bet kad į jį susirinks tiek daug žmonių, o vėliau - ir dar daugiau, nesitikėjau. To tikriausiai niekas negalėjo numatyti. Žinoma, žmonės ne patys susirinko, buvo kas organizuoja. Tačiau, manau, jūsų nereikia įtikinėti, kad jokie dėdės iš užsienio mitingų neorganizavo, pinigų tam neskyrė. Tai įprastas sovietinis melas. Dabartinė Rusijos valdžia nė kiek ne geresnė nei sovietinė. Tai nematyta ir gėdinga - jokioje kitoje valstybėje nėra valdžios, sudarytos iš KGB.

Ar mitingai rodo, kad Rusijoje įmanomos kokios nors permainos?

Mano nuomone, greitų permainų nebus. Tačiau reikia daryti viską, kad jų būtų. Jeigu į vasario mėnesį rengiamą mitingą ateis daugiau žmonių, o kitus - dar daugiau, viskas pajudės. Tačiau kyla didelis provokacijų pavojus. KGB komanda todėl ir yra KGB komanda.

Manau, Federalinė saugumo tarnyba šiuo metu kuria įvairius įvykių scenarijus. Tarp jų yra ir labai pavojingų. Labai didelė tikimybė, kad gali būti išprovokuoti susidūrimai, smurtas. Nieko nereiškia išprovokuoti smurtą ir jėga viską nuslopinti. Neįrodyta, bet yra tikimybė, kad gyvenamųjų namų sprogimai 1999 metais įvyko ne be KGB dalyvavimo. Nežinau, koks buvo KBG vaidmuo, tačiau esu tikras, kad ji prie to prisidėjo. Tai buvo labai paranku Vladimirui Putinui ir turėjo reikšmingos įtakos rinkimams.

Tinkamiausias scenarijus, kurį galėtų pasirinkti Rusijos opozicija, - apskritasis stalas su valdžia. Opozicijos lyderiai labai skirtingi, laikosi skirtingų nuomonių. Ačiū Dievui, juk būtent tai ir yra demokratija. Tačiau jie nenustoja peštis tarpusavyje. Tokia komanda netinka pokalbiams su valdžia.

Ar Rusijos visuomenė subrendo demokratinei valdžiai?

Nė viena visuomenė savaime nesubręsta demokratijai. Čia kaip plaukimas - neįlindęs į vandenį, niekada neišmoksi plaukti. Demokratija atsiranda ne teorinių žinių pagrindu, ji gana elitinis dalykas. Štai JAV - demokratinė valstybė, amerikiečiai tuo labai didžiuojasi. Ar manote, kad paprastas amerikietis supranta, kas yra demokratija? Užtikrinu jus, kad ne. Nepaisant to, ši valstybė - demokratinė, nes yra kritinė masė žmonių, suprantančių, kas tai yra.

Branduolinė reakcija neprasidės be radioaktyvių medžiagų kritinės masės. Nebus sprogimo. Esant bent mažam kritinės masės kiekiui, prasidės reakcija, kuri vis plis ir didės. Lygiai taip ir demokratija. Jos negali būti valstybėje, kurioje nėra pakankamai žmonių, žinančių, kas tai yra.

1989-1990 metais Sovietų Sąjungoje supratimas apie demokratiją buvo gana barbariškas. Niekas nežinojo, kas tai yra. Žinoma, buvo išimčių - Baltijos valstybės. Jūs nebuvote pamiršę to, kas vadinama buržuazine laisve. Santykinai neilgai buvote Sovietų Sąjungos sudėtyje ir jumyse to nesugebėjo išnaikinti. Neatsitiktinai ir dabar skiriatės nuo kitų posovietinių valstybių. Kuo? Tuo, kad esate europiečiai. Europiečiai ne todėl, kad buvote priimti į Europos Sąjungą. Jus ten priėmė, nes esate tikri europiečiai.

Pasveikins V. Putiną?

Kodėl dvišaliai Lietuvos ir Rusijos santykiai yra šalti, o nemaža dalis Rusijos gyventojų Lietuvą vertina kaip nedraugišką valstybę?

Rusus įkalbinėja matyti grėsmę. Mūsų valdžia įvairialypė ir išradinga prasimanymams. Pavyzdžiui, sanitarijos gydytojas politika užsiima gerokai daugiau nei kai kurie politikai. Jam pasakys, jis ir ras ką nors, kas trukdys importuoti gruzinišką vyną ar mineralinį vandenį.

Manau, santykiuose su Rusija ne tik Lietuva, bet ir visa tarptautinė bendruomenė daro rimtą klaidą. Ji gali tapti tragiška. Rusiją reikia spausti, o su ja "cackinamasi". Galvoje turiu ne karinį spaudimą.

Neseniai Prancūzijoje dalyvavau diskusijoje. Visi mano pasirodymai ten patyrė fiasko. Sakau: "Jūs, europiečiai, nuolat kalbate užkeikimus apie universalias vertybes - žmogaus ir piliečio teises. Bet ar patys jų laikotės? Tvirtinu - kad ne. Štai pavyzdys: rugsėjo pabaigoje pas mus, Rusijoje, jau pasiskyrė naujas prezidentas. Kovo mėnesį bus surengti falsifikuoti parodomieji rinkimai ir visi pasaulio lyderiai pasveikins V.Putiną. Ar jums ne gėda sveikinti žmogų, kuris tikrai nelaimėjo jokių rinkimų, o pats save paskyrė į šias pareigas?" Auditorija stebėjosi, kaip galima nepasveikinti? Paprastai - tiesiog nepasveikinti. Atsistoja vienas žmogus ir sako: "Tačiau čia juk protokolas." Čia ir esmė - protokolas jums aukščiausia universali vertybė. Dėl viso kito meluojate, kalbate ir tiek. Jie įsižeidė.