Senamiesčio pulsas - ne menininkų valioje

Šią savaitę Klaipėdos savivaldybės tarybos Strateginės plėtros komiteto posėdyje Kultūros skyriaus vedėja Goda Giedraitytė pristatė senamiesčio atgaivinimo priemonių planą. Savivaldybės administracijos darbo grupės parengtame dokumente yra ir keletas priemonių, susijusių su kultūros bei meno kūrėjais:

• Parengti ir įgyvendinti "Amatų, etnografinių verslų ir mugių programą 2010 - 2013 metams".
• Parengti kultūrinių renginių, sporto žaidynių, vykstančių senamiestyje, kalendorių.tab
• Danės upės rytiniame krante, greta Liepų gatvės tęsinio, netoli senamiesčio, įkurdinti Muzikinį teatrą.
• Organizuoti senamiestyje įvairias menines bei laisvalaikio akcijas.tab
• Įgyvendinti menininkų verslo projektą - šiuo metu esančias tuščias privačias komercines erdves suteikiant menininkams ar kūrybinių verslų atstovams naudotis lengvatinėmis sąlygomis.

Numatoma, jog įgyvendinus šias priemones, sumažės miesto sezoniškumas, bus vystomas verslas. Nejaugi tiek nedaug tereikia?

"Senamiesčio gaivinimas neįvyks vien menininkų pastangomis. Tai visų sektorių bendras darbas" - sutinka G. Giedraitytė. - Pastebėjome, jog net tais renginiais, kurie vyksta, ne visada pasinaudoja verslininkai. Pavyzdžiui, viešbučiai, turizmo agentūros iš anksto domisi, kada bus didieji festivaliai, prašo renginių plano. Tuo tarpu kavinės, restoranai visiškai nesureagavo į tai, kad jų panosėje dvejus metus iš eilės vyksta kalvių simpoziumas "Keturi vėjai". Bendradarbiavimo trūksta, o kartais esama ir konfrontacijos. Pavyzdžiui, verslininkai nenori nė girdėti apie Tiltų gatvės uždarymą, neva tuomet iš viso senamiestis būtų aplenkiamas, o menininkai teigia, jog jų saviraiškai būtina tinkama erdvė - pėsčiųjų alėja. Tačiau senamiestyje ir taip yra erdvių be eismo: Teatro aikštė, "Dienovidžio" skveras, Jono kalnelis", - sakė Kultūros skyriaus vedėja.

Negali būti lygybės tarp kultūros ir pramogų. Senamiestyje veikiančios kultūros įstaigos puikiai vykdo savo funkcijas, tačiau jų organizuojamų parodų, renginių, paskaitų, edukacinių projektų skeptikai nevertina, jie reikalauja masės pramoginių įvykių.

Esminės problemos, su kuriomis susiduria Klaipėdos senamiestyje menininkai bei renginių organizatoriai, anot G. Giedraitytės, yra finansų ir infrastruktūros trūkumas. "Mažosios Lietuvos istorijos muziejus kiekvienais metais siūlo kone kiekvieną savaitgalį Pilies muziejaus kieme organizuoti atraktyvius riterių turnyrus, tačiau nėra lėšų tai daryti kiekvieną savaitę. Neturintys didelės renginių organizavimo patirties entuziastingi klaipėdiečiai dažnai išsigąsta renginio derinimo su priešgaisrine apsauga, policija ir kitomis tarnybomis procedūrų. Kyla net tokia elementari problema - iš kur ir kaip gauti elektros", - vardino G. Giedraitytė.

Goda GIEDRAITYTĖ, Kultūros skyriaus vedėja

Klaipėdoje esama specifinio jūros bei Jūros šventės sindromo. Vasarą kultūros ir meno renginiai tampa niekam neįdomūs, visi veržiasi į gamtą, prie jūros. Vakarais, naktimis galėtų kas nors vykti, tačiau iniciatyvų nėra. Kita vertus, visi jaučia išskirtinį poreikį dalyvauti Jūros šventėje. Atrodo, jog Jūros šventė pasiglemžia visas kūrybines iniciatyvas. Trys šventės dienos perpildytos renginių. Jūros šventėje nori dalyvauti visi, nes ši šventė patraukli, ji garantuoja reklamą ir žiūrovų dėmesį. Jeigu Jūros šventės programą išdalintume per visą vasarą - turėtume gyvą, renginiais pulsuojantį Klaipėdos senamiestį.

Klaipėdos senamiestyje dirbantys, jį atgaivinti siekiantys ir visiškai nusivylę uostamiesčio kultūra menininkai žarstė gana prieštaringas mintis ir idėjas tiek apie Klaipėdos senamiesčio atgaivinimą, tiek apie savo vaidmenį šiame procese.

Būtina pėsčiųjų alėja

Andželika BAROTI, Baroti galerijos direktorė

Klaipėdos senamiesčiui pirmiausia reikalinga pėsčiųjų alėja. Tai, kad Tiltų gatvė uždaroma savaitgaliais, nėra problemos sprendimas, nes neskatina verslininkų kurti šioje gatvėje kavinukes. Investicija į lauko staliukus nenaudinga, nes trumpalaikė. Tik gatvės su atitinkama infrastruktūra: suoliukais, galbūt fontanų atsiradimas Klaipėdos senamiestyje pritrauktų menininkus. Tokioje gatvėje dailininkai galėtų piešti portretus, muzikuoti gatvės muzikantai ir kita. Mes patys mielai įsijungtume į tokios gatvės gyvenimą, organizuodami dailininkų akcijas.

Kodėl turėčiau?

Violetta MELNIKOVA, galerijos "ArtLab" direktorė

Savivaldybė, leidusi didelių prekybos centrų statybas miesto centre, dabar turi ištaisyti klaidą, sudarydama išskirtines sąlygas, numatydama mokesčių lengvatas ir kt. senamiestyje dar norintiems dirbti žmonėms. Kai ieškojau patalpų galerijai, buvau nustebinta didelių parduotuvių savininkų užsispyrimo geriau laikyti didžiules patalpas tuščias, negu išnuomoti už mažesnį mokestį.

Apskritai nuo miesto problemų esu nutolusi, "verdu" savo katile, organizuoju nedidelę meninę veiklą nedidelei grupei žmonių ir tuo gyvenu. Kodėl turėčiau su meninėmis akcijomis eiti į gatvę, kai už lanko vėjas, šaltis ir nė vieno žmogaus?

Senamiestį - klaipėdiečiams

Valentinas KLIMAS, Klaipėdos dramos teatro kultūros projektų vadybininkas

Bet kuriame Vakarų valstybės didmiestyje gatvės šurmulį formuoja menininkai, o Klaipėdos senamiestis yra turtingai gyvenančių klaipėdiečių miegamasis rajonas. Ar atsimenate jaunimo iniciatyvas groti gatvėje? Berods, juos policija išvaikė. Menininkai su savo triukšmu čia nėra pageidautini, ir paprasti klaipėdiečiai - taip pat. Klaipėdos senamiesčio kavinių meniu orientuotas į turtingus vokiečius turistus. Deja, jų nėra tiek daug, ir jie nėra tokie turtingi, kaip įsivaizduojama. Todėl senamiestis ir merdi. Tik tada, kai senamiestis persiorientuos į klaipėdiečius - jie sugrįš. O senamiesčio gaivinimo priemonių planas man skamba kaip dirbtinis kvėpavimas. Gaivink negaivinęs, jei per ilgai po vandeniu buvo - neprisikels.

Gera aura dar yra

Steponas JANUŠKA, dainininkas, asociacijos "Mano miestas - Klaipėda" narys

Trumparegiška miesto politika numarino senamiestį. Joks žmogus nesustos su automobiliu senamiestyje ir nemokės pinigų, kad užeitų 10 minučių į parduotuvėlę, jeigu jis gali nuvažiuoti į "Akropolį" ir padaryti tai nemokamai. Kol verslininkai verks, jog mokesčiai neleidžia jiems išgyventi ir kas antras pastatas bus su tuščiomis vitrinomis - jokie menininkai nepadės. Klaipėdos senamiestis neturi pulso ir vienas kitas vasarą vykstantis renginys to pulso neatgaivins.

Vis dėlto senamiestis dar turi specifinę gerą aurą, kuri traukia menininkus ir žadina jų kūrybines mintis. Asociacijoje "Mano miestas - Klaipėda" aš esu atsakingas už kultūrą ir mano siekis būtų prisidėti prie tos geros senamiesčio auros kūrimo. Drauge su bendraminčiais ketiname sureikšminti Klaipėdos miesto gimtadienį, paversti jį svarbiausiu metų įvykiu mieste. Ir kitais metais tęsime akcijos "Posmas Klaipėdai" renginius Klaipėdos dramos teatro balkone. Nauja iniciatyva būtų - tame pačiame teatro balkone įkurdinti vidurdienio šauklį - spalvingą personažą, kuris kiekvieną dieną paskelbtų vidurdienį trimito melodija. Dar šiais metais pakviesime klaipėdiečius šventą Kūčių vakarą apsilankyti Teatro aikštėje prie teatralizuotos gyvos prakartėlės su aktoriais.

Nesijaučia reikalingi

Aleksas MAŽONAS, mimas, pantomimos teatro "A" įkūrėjas

Kodėl senamiestyje nėra menininkų? Atsakymas vienas - jie nesijaučia reikalingi. Tik suvokimas, jog esi reikalingas, yra varomoji jėga. Kas iš to, jog dabar vėjuotą dieną stovėčiau senamiestyje, vaidinčiau? Kam? Žmonių juk nėra. Tai ne tik Klaipėdos senamiesčio problema. Visa mūsų valstybės politika tokia - atsikratyti protingų, kūrybingų žmonių, kad jie tik į užsienį išvažiuotų.

Šiaudas skęstančiajam

Linas ZUBĖ, Klaipėdos lėlių teatro aktorius, Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Režisūros katedros dėstytojas

Nesiruošiu nieko gaivinti. Noriu pats atsigauti. Kaip sakoma, visi griebiasi to šiaudo, kuris arčiausiai plaukia. Senamiesčio mirtis, manau, susijusi su nekilnojamojo turto, mokesčių politika. Kodėl Talino senamiestyje, taip pat itin brangiose vietose, gali įsikurti masė meno galerijų, gyventi, dirbti ir demonstruoti savo amatus meistrai ir pritraukti minias turistų? Matyt, jiems sudarytos sąlygos tai daryti.

Klaipėdos senamiesčio širdis - teatras - uždarytas. Jokie pinigai jo dabar neatgaivins. O tai reiškia, jog kiekvieną savaitgalį į senamiestį neateina keli šimtai žiūrovų, jie neina po spektaklio į kavines ir t.t. Į Klaipėdos lėlių teatrą kelios dešimtys žiūrovų ateina. Po to, jie gal užsuka į kavinę nupirkti vaikams ledų. Taip lašas po lašo gal ir gaiviname senamiestį.

Žmonės ateis į jį tik tada, kai ten kas nors vyks. Ar daug klaipėdiečių pasivaikščiojo rekonstruotomis danės krantinėmis? Aš - ne. Ko man ten eiti? Gyvenimas veda įprastais takeliais.

Finansinė problema

Ignas KAZAKEVIČIUS, Kultūrų komunikacijų centro direktorius

Kiemelis, kuriame yra mūsų įstaiga, - senamiesčio gaivinimo pavyzdys. Kažkada čia buvo apleisti pastatai. Vėliau įsikūrė meno galerijos, menininkų namai, su savivaldybės pagalba įrengtos meno dirbtuvės, įsikūrė Etnokultūros centras. Ši vieta, kurioje nuolat kas nors vyksta, tapo patraukli tiek miestiečiams, tiek turistams.

Įvairias meno akcijas esame bandę organizuoti ir už kiemo ribų. Pagrindinės problemos su kuriomis susidūrėme - infrastruktūros trūkumas (nėra iš kur paimti elektros) bei finansai (tai brangiai kainuoja). Buvo toks projektas "Pamirštos vietos". Jo metu "Dienovidžio" skvere menininkai sukūrė tokį objektą - kubą iš spalvotų plastikinių vamzdelių. Pats kubas daug kainavo, o po to dar žmonės pradėjo ant jo karstytis - teko apsaugą samdyti. Sunku bet ką pradėti tuščioje vietoje. Pavienės meninės akcijos senamiesčiui gyvybės nesuteiks. Dėl finansų trūkumo jau pusantrų metų "marinuojama" idėja, jog savivaldybė išnuomotų tuščias patalpas iš senamiesčio verslininkų ir atiduotų jas menininkams.

Yra ir dar vienas aspektas. Gatvės menas turi būti skirtas plačiosioms masėms, o profesionalūs menininkai publikai pataikauti nelinkę. Atsiranda konfrontacija. Aš Klaipėdoje žinau tik vieną dailininką Anatolijų Klemencovą, kuris yra įvaldęs masinės publikos skonį, sugeba ją nustebinti, neišsižadėdamas savo meninių principų.

Jurga PETRONYTĖ