Seimui vėl siūloma tirti įvykius Garliavoje

Seimui grąžinus iniciatoriams tobulinti nutarimo projektą, kuriuo buvo siūloma sudaryti Seimo laikinąją komisiją, tirsiančią įvykius Garliavoje, patobulintas nutarimo projektas ketvirtadienį vėl įregistruotas Seimo posėdžių sekretoriate.

Nutarimo projekte, kurį Mišrios Seimo narių grupės vardu įregistravo Seimo narys Gintaras Songaila, siūloma sudaryti Seimo laikinąją komisiją, kuri tirtų šių metų kovo 22 dienos Kėdainių rajono apylinkės teismo nutarimo vykdymo Garliavoje aplinkybes.

Siūloma įpareigoti komisiją išsiaiškinti šiuos dalykus: kokius sankcionuotus veiksmus atliko valstybės institucijos vykdydamos teismo sprendimą; ar pareigūnai bei samdytas advokatas naudojo jėgą, psichologinį ir fizinį smurtą bei specialiąsias priemones prieš vaiką ir jo šeimą, taip pat verždamiesi į būstą, o jei naudojo, tai ar tokie veiksmai buvo sankcionuoti ir teisėti.

Jeigu Seimas pritartų, komisija aiškintųsi, ar buvo paisoma teisės aktuose numatytų reikalavimų vykdant teismo nutarimą ir naudojant prievartą bei specialiąsias priemones pareigūnų nurodymų nevykdančių ar kitų asmenų atžvilgiu; ar buvo valstybės vėliavos išniekinimo atvejis; ar valstybės institucijos ir pareigūnai galimai pažeidė konstitucinį teisėjo neliečiamybės principą.

"Ar valstybės institucijos ir pareigūnai galimai pažeidė konstitucinį privačios valdos ir gyvenamojo būsto bei asmens turto neliečiamybės principą; ar buvo pažeisti teisės aktai, numatantys atsakomybę už teismo sprendimo nevykdymą ar vykdymą netinkamomis priemonėmis; ar buvo sisteminių priežasčių, nulėmusių teismo nutarimo nevykdymą (netinkamą vykdymą); ar teisės aktai, reglamentuojantys teismų spendimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo atitinka JTO Vaiko teisių konvenciją bei kitus pamatinius teisės aktus bei normas",- siūloma atsakyti komisijai.

Tyrimo komisijos sudarymo iniciatoriai taip pat klausia, ar valstybės institucijų ir pareigūnų veiksmai vykdant teismo nutarimą buvo proporcingi, ar nėra piktnaudžiavimo savo pareigomis požymių; ar laikomasi teisės aktų reikalavimų užtikrinant asmenų, kuriems taikoma apsauga nuo nusikalstamo poveikio, apsaugą bei gyvenimo sąlygas (vaiko teisių apsaugą, psichologinę pagalbą); kokiomis sąlygomis šiuo metu laikomas vaikas, kokia jo sveikatos būklė, kokios valstybės institucijos yra atsakingos už vaiko sveikatai tinkamų sąlygų sudarymą, įskaitant tinkamą psichologinę pagalbą bei jo interesų gynimą; kokios buvo kitos aplinkybės bei priežastys, sąlygojusios konfliktinę situaciją vykdant teismo nutarimą.

Siūloma, kad komisija iki birželio 25 d. pateiktų Seimui išvadas ir pasiūlymus, susijusius su pateiktais klausimais bei teisės aktų poreikiu, numatant teisingumo vykdymo, vaikų teisių apsaugos, žmogaus teisių apsaugos tobulinimą.

Komisijos sudarymo iniciatoriai pasiūlė įtraukti šį klausimą į ketvirtadienio Seimo posėdžių darbotvarkę, tačiau Seimas tam nepritarė. Liberalų sąjūdžio frakcijos pasiūlymą neįtraukti į darbotvarkę Seimo nutarimo projekto dėl Garliavos įvykių parėmė 54 Seimo nariai, prieš buvo 25, susilaikė 21.

ELTA primena, jog antradienį nutarimo projektas dėl komisijos sudarymo buvo grąžintas iniciatoriams tobulinti.

Už nutarimo projektą, kurį Seimui pateikė Seimo narė Agnė Zuokienė, po pateikimo antradienį balsavo 28 Seimo nariai, prieš buvo 5, susilaikė 26 parlamentarai. Už tai, kad jis būtų atmestas, balsavo 27 Seimo nariai, už projekto grąžinimą iniciatoriams tobulinti pasisakė 32 politikai.