Seimui dėl Graikijos spręsti neleista

Keli tūkstančiai žmonių vakar Graikijoje dalyvavo demonstracijoje prieš naują taupymo paketą. Tuo tarpu mūsų šalies parlamentarai rinkosi į jungtinį Seimo komitetų posėdį aptarti Lietuvos pozicijos Graikijos gelbėjimo klausimu. Jos taip ir nesuformulavo

Vakar du Seimo komitetai - Europos ir Užsienio reikalų - rinkosi į neeilinį posėdį, kurio metu už durų aptarė pagalbos Graikijai planą. Jokio sprendimo kol kas jie nepriėmė. Posėdyje dalyvavo ir finansų ministras Rimantas Šadžius bei užsienio reikalų viceministras Neris Germanas.

Tiesa, sušauktas neeilinis komitetų posėdis - labiau simbolinis, mat pritarimą dėl pagalbos Graikijai vis tiek priims tik Vyriausybė. Skirtingai nei kitose euro zonos šalyse, nacionalinis parlamentas šiuo klausimu nebalsuos.

Kaip anksčiau šią savaitę buvo pareiškęs R.Šadžius, Vyriausybė gali atsižvelgti į kelių Seimo komitetų nuomonę.

„Vakaro žinių“ kalbintas Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Benediktas Juodka aiškino, kad pagal iš anksčiau nusistovėjusią tvarką visam parlamentui, sprendžiant ES klausimus, balsuoti nebūtina. Vyriausybei esą pakanka suderinti pozicijas tik su atsakingais Seimo komitetais, todėl kviesti viso Seimo nereikia.

„Remiantis nusistovėjusia tvarka, ministrai, prieš vykdami į kokias nors tarybas, ateina į komitetus ir gauna Lietuvos mandatą - Lietuvos poziciją. Tokia tvarka. Grįžę jie ateina į Seimą ir pateikia ataskaitą. Šitas atvejis dėl Graikijos nebus išimtis ir čia nieko keisto. Mes esame parlamentinė respublika ir yra už tam tikras Lietuvos pozicijas atsakingi komitetai“, - dienraščiui dėstė komiteto pirmininkas, atkreipdamas dėmesį, kad URK yra sudarytas iš 15 kitų Seimo komitetų atstovų, todėl esą atspindima viso Seimo pozicija.

„Nėra viskas taip kvailai. Juk susėdam žmonės, kurie suprantame situaciją. Teorinės galimybės, kad komitetų ir Vyriausybės pozicijos nesutampa, gali būti, bet gyvenime taip nebūna. Per 2,5 metų, kuriuos esu komitete, nesam tokių kiaulysčių pridarę. Mes išklausom argumentus, padiskutuojam ir paprastai sprendimus priimam bendru konsensusu“, - tikino B.Juodka.

Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas teigia taip pat nematantis „jokio poreikio“ kviesti Seimą dėl Graikijos, nes „nesvarstome jokių papildomų pinigų iš šalies biudžeto ar ko nors panašaus“.

Lietuva į Europos stabilumo mechanizmą yra pervedusi 65,44 mln. eurų, o iš viso per penkerius metus perves 327,2 mln. eurų. Aiškinama, kad šalis, kuri skolinasi iš ES tiesiogiai, negauna euro zonos narių įmokėtų pinigų. Šalių lėšos naudojamos kaip kapitalas, o ESM pinigus, reikalingus paskolai suteikti, skolinasi iš tarptautinių rinkų.

Buvęs užsienio reikalų ministras, ekonomistas, Seimo narys Povilas Gylys mano, kad Lietuva, būdama parlamentinė respublika, svarbius ES klausimus turėtų spręsti ne keliuose kabinetuose, o Seimo salėje.

„Bet gi pas mus ne parlamentinė, o prezidentinė respublika, - ironizavo politikas. - Žinote, mano nuomone, tokiais svarbiais klausimais turėtų būti rimta Seimo diskusija, nors kartu ir nesame dideli lošėjai šitame žaidime. Tačiau vis dėlto esame šio proceso dalis. Kol kas pas mus vyrauja vienpusiška Graikijos smerkimo pozicija. Taip, Graikijos valdžia tikrai yra prasikaltusi, tačiau ir Europos elitas - ne šventas. Aš manau, kad kaip ir Tarptautinis valiutos fondas, kalbėčiau apie skolos nurašymo galimybes, nes be to nieko nebus. Visi ekonomistai supranta, kad Graikija negalės tokios skolos grąžinti. Pagal įvairius skaičiavimus, 2013 metais skola sieks 120 proc. BVP, pagal kitus - 140 proc. Ar kelias, kuris dabar pasirinktas, yra problemos sprendimas? Aš kaip holistas, nemanau, kad rimtai gydome Graikiją“, - kalbėjo P.Gylys.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“