Seimo rinkimų sėkmės galėjo tikėtis keturios partijos

Jei naujos kadencijos Seimą būtume rinkę rugsėjo pabaigoje arba spalio pradžioje, sėkmės būtų sulaukusios keturios politinės partijos - Socialdemokratų, Darbo, "Tvarkos ir teisingumo" bei konservatoriai su krikščionimis demokratais.

Ta sėkmė, anot viešosios nuomonės apklausos, jiems būtų nusišypsojusi, jeigu Seimo rinkimuose būtų dalyvavę visi rinkimų teisę turintys Lietuvos piliečiai.

Nors visų minėtų partijų populiarumas, palyginti su rugpjūčio mėnesio apklausa, keliomis dešimtosiomis procento sumenko, jos jau keletą mėnesių stabiliai ir tokia pat tvarka išlieka potencialiomis pretendentėmis į Seimo mandatus.

Pagal rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos "Baltijos tyrimai" naujienų agentūros ELTA užsakymu rugsėjo 25-spalio 4 dienomis atliktos apklausos duomenis, daugiausia jų būtų pelniusi Lietuvos socialdemokratų partija, už kurią būtų balsavę 19 proc. rinkėjų.

Antroji pagal populiarumą būtų Darbo partija. Ją ketino palaikyti 14 proc. rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių.

"Tvarkos ir teisingumo" partija būtų sulaukusi 10 proc. rinkėjų palaikymo.

Už Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus būtų balsavę 6 proc. rinkėjų.

Kitoms politinėms jėgoms tektų labai pasistengti kviečiant savo elektoratą į rinkimų apylinkes. Mat pagal šios apklausos duomenis joms pritrūktų iki Seimo rinkimų įstatymo reikalaujamų penkių procentų rinkėjų balsų.

Mažiausiai pritrūktų Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui ir Naujajai sąjungai (socialliberalams), kuriuos būtų parėmę po 4 proc. rinkėjų.

Už Lietuvos lenkų rinkimų akciją, Liberalų ir centro sąjungą bei Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungą rugsėjo pabaigoje arba spalio pradžioje būtų balsavę po 2 proc. suaugusių šalies gyventojų.

Už Pilietinės demokratijos partiją, Krikščionių partiją, Lietuvos liaudies partiją, Žemaičių partiją ir Tautos prisikėlimo partiją būtų balsavę maždaug po 1 proc. rinkėjų.

Kitas partijas būtų parėmusi dar mažesnė dalis rinkėjų.

Per mėnesį nuo rugpjūčio apklausos partijų palaikymas pakito nedaug arba liko toks pat.

Trys iš dešimties - 30 proc. - respondentų negalėjo pasakyti, kurią partiją palaikytų per Seimo rinkimus arba jie sakė neketiną dalyvauti parlamento rinkimuose.