Seimo pirmininkė susitiko su didžiausios šalyje "Respublikos leidinių grupės" žurnalistais

Beveik du mėnesius Lietuvos parlamentui vadovaujanti Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė pripažįsta, kad dėl didelio užimtumo Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai dabartiniams valdantiesiems nepavyksta sistemiškai peržiūrėti dar per vadinamąją naktinę reformą buvusios konservatorių Vyriausybės daugelyje sričių priimtų ydingų įstatymų. Tačiau parlamento vadovė sako, kad pasibaigus pirmininkavimui tai bus padaryta, pakeitimai žadami nedarbingumo apmokėjimo, žurnalistų teisių užtikrinimo ir kitose srityse.

Tai Seimo pirmininkė, Darbo partijos vadovė pareiškė penktadienį dienraščio "Respublika" redakcijoje susitikusi su didžiausios šalyje "Respublikos leidinių grupės" žurnalistais.

Seimo vadovė pasidžiaugė turėdama galimybę pabendrauti su žurnalistais, pamatyti, kaip jie dirba, sužinoti jiems aktualias problemas. L. Graužinienė pabrėžė, kad jai visada labai svarbus kontaktas su žmonėmis, svarbu jausti žmogų, kuris su ja bendrauja.

Per susitikimą su žurnalistais ir leidėjais nemažai dėmesio buvo skirta žurnalistų teises užtikrinantiems klausimams. Seimo vadovė sutiko su tuo, kad reiktų peržiūrėti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos įgaliojimus.

"Aš tikrai matau daug taisytinų dalykų, ir, mano nuomone, tuo atveju (VSD pažymos nutekinimo, kai STT pareigūnai krėtė žurnalistus.-ELTA) turėjo įsijungti ir žurnalistų etikos inspektorius iš kitos pusės, gynybinėje pozicijoje", - sakė ji.

Pasak L. Graužinienės, kartu su Prezidentės pasiūlytomis Visuomenės informavimo įstatymo ir Baudžiamojo kodekso pataisomis ruošiamas visas su tuo susijęs įstatymų paketas.

L. Graužinienė pripažino, kad yra taisytina nedarbingumo apmokėjimo - ligos pašalpos- sistema, kuri ypač aktuali honorarus gaunantiems kūrėjams.

"Ten iš viso visa sistema yra taisytina, kadangi tiek dienų sirgti - 5 dienas sirgti ir negauti beveik nieko. Tai praktiškai visos ligos trumpalaikės, ir yra tos penkios dienos. Tai čia ne tik autorinių problema, čia bendra problema", - teigė ji.

Seimo vadovės nuomone, apskritai daugelyje sričių sistemos taisytinos, nes iki šiol tai daryta fragmentiškai.

"Baigsis pirmininkavimas, kuris tikrai neleidžia daug darbų daryti dėl užimtumo, ir visi įstatymai turi būti sistemiškai peržiūrėti kiekvieno ministro savo srityje. Nes tada, kai naktį taisė, žinote, koks tas naktinis darbas, miegojo ant stalų. Jie pridarė nemažai klaidų, o jeigu dabar atitaisysime tik vieną gabaliuką, kitiems bus blogai. Reikia imti ir taisyti visą sistemą, visus įstatymus, subalansuoti visą sistemą", - neslėpė Seimo vadovė.

Seimo Pirmininkei buvo iškeltas klausimas dėl Viešųjų pirkimų įstatymo valstybinėms institucijoms perkant naujienų agentūrų paslaugas, kai dažnai nugali mažiausios kainos kriterijus.

"Yra du būdai - mažiausios kainos ir efektyvumo, tiktai efektyvumo būdu naudojasi labai mažai, nes mažiausios kainos būdu yra paprasčiau susidėlioti ir susitarti. Efektyvumo būdas yra šiek tiek sudėtingesnis. Įstatymas leidžia du būdus pasirinkti ", - aiškino Seimo vadovė.

Kita vertus, L. Graužinienė, kalbėdama apie šį įstatymą, sakė matanti problemą jo taikyme.

"Jeigu taikyme jis yra per sudėtingas, galima pataisyti, patobulinti, bet antro būdo beveik netaiko. Paprastai pasakysiu: keblesnė situacija, kad laimėtų tas, kuris turi laimėti. Norėtųsi, kad tą antrą būdą pagal įstatymą taikytų plačiau", - dėstė politikė.

Ji pripažino, kad Viešųjų pirkimų įstatymas dėl jo nuolatinio kaitaliojimo negalįs būti tobulas, naujos redakcijos įstatymas reikalaująs seniai, bet paruošti jį, deja, sudėtinga. L. Graužinienė kritiškai įvertino ir tai, kad valstybės institucijos naujienų agentūrų informacijas perka per viešųjų ryšių kompanijas. Esą šiuo metu šią tvarką ministerijos bando keisti, tačiau tai padaryti nelengva, nes susiduriama su dideliu pasipriešinimu, o, be to, daugeliu atvejų sudarytos ilgalaikės sutartys, kurios paliktos buvusių vyriausybių.

Be žiniasklaidai aktualių klausimų, Seimo Pirmininkė taip pat pasisakė dėl Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisų, kuriomis siūloma uždrausti bet kokį smurtą prieš vaikus.

"Visada laikausi nuomonės, ir šiuo klausimu taip pat, kad gyvenime negali būti kraštutinumų, o mes dažnai puolame arba į vieną kraštutinumą, arba į kitą. Visą laiką reikia ieškoti to vidurio. Taip, vaikus reikia apsaugoti, daryti viską, kad jie nebūtų smurtautojų aplinkoje, tačiau ir šiuo ypatingai subtiliu klausimu nereikia perlenkti į vieną pusę, nereikia per daug apriboti tėvų teisių. Tai nereiškia, kad dėl smurtavimo, bet jeigu jau tėvai nebegalės sudrausminti savo vaiko...", - kalbėjo L. Graužinienė.

Klausiama, ar Seimas pakankamai skiria dėmesio tradicinės šeimos išsaugojimui, politikė atsakė, kad tai "labai valdiškas klausimas".

"Galiu jums atsakyti, kad taip, Seimas privalo skirti daugiau dėmesio. Na, ir kas iš to? Pirmiausia mes visi turime suprasti, kad šeima yra ta ląstelė, kuri kuria bendrąsias, žmogiškąsias vertybes, jas puoselėja, kuria bendrumo jausmą. Mes, tie, kurie suprantame, kaip turi vykti gyvenimas šeimoje, turime padėti toms šeimoms. Tai platesnis klausimas", - svarstė Seimo vadovė.

Seimui ketvirtadienį pasididinus atlyginimus, L. Graužinienė atviravo, kad visas Seimas jaučiasi sudėtingai, tačiau dėl šio sprendimo Seimas turėjo rinktis.

"Buvo dilema dėl Konstitucinio Teismo išaiškinimo. Yra sutarta valdančiojoje daugumoje, kad tikrai viską darysime, kad nuo pat metų pradžios būtų pradėtos grąžinti nusavintos pensijos, ir jau yra išdėliotas grafikas, kaip pakelti atlyginimus tiems, kurie gauna mažesnes pajamas", - teigė L. Graužinienė.