Seimo narys Kęstutis Masiulis: Gana slėpti turtą

Valstybės ir savivaldybių institucijoms, taip pat centriniam šalies bankui gresia būti pamokytiems už pūdomus ar pusvelčiui verslo įstaigoms perleistus pastatus. Seimo narys Kęstutis Masiulis siūlo biudžetinėms įstaigoms panaikinti nekilnojamojo turto lengvatą. Tai esą taptų paskata suskaičiuoti savo turtą ir atsikratyti nereikalingo. Savivaldybės su tokiomis pataisomis sutinka, tačiau teigia, kad sau patvirtintų minimalų - 0,3 proc. dydžio - mokesčio tarifą. Be to, esą iš esmės niekas nepasikeistų, nes sumokėtas mokestis vėl sugrįžtų į biudžetą.

Dėl pūdomo turto galvos neskauda

Jau ne pirmus metus valstybiniai auditoriai kartoja, kad valstybės ir savivaldybių turto apskaita vykdoma prastai. Valstybinės institucijos ir savivalda nesuskaičiuoja, kiek turto turi ir kokia jo vertė, be to, joms priklausančius pastatus naudoja neefektyviai. Pavyzdžiui, delsia parduoti ir pūdo, o taip krenta ir turto vertė. Kai kada pastatai juokingomis kainomis perleidžiami naudotis verslo institucijoms ar viešosioms įstaigoms.

Seimo narys Kęstutis Masiulis įsitikinęs, kad padėtis pasikeistų, jei valstybės bei savivaldybių institucijoms, taip pat ir Lietuvos bankui būtų panaikinta nekilnojamojo turto mokesčio lengvata. Pagal dabar galiojančius įstatymus biudžetinės įstaigos nuo NT mokesčio yra atleistos.

„Nekilnojamojo turto mokestis, kad ir mažas, priverčia savininką mąstyti. Jeigu visos valstybės ir savivaldybių institucijos, įmonės, organizacijos mokėtų tą mokestį, gal nelaikytų niekam nereikalingų pastatų, įvairiausių pašiūrių? Gal tada jas parduotų ir ten galėtų įsikurti verslas, kuriam kaip tik reikia patalpų?“ - svarstė „Vakaro žinių“ kalbinamas K.Masiulis.

Jo nuomone, nesąžininga, kad valstybės ir savivaldybių įmonės, net generuojančios didžiulius pelnus, yra atleidžiamos nuo NT mokesčio ir dėl to savivaldybės negauna dalies pajamų, tačiau vis tiek yra priverstos rūpintis aplink esančia infrastruktūra.

„Savivaldybės labiausiai kenčia dėl to, kad valstybė savo vardu yra nutarusi, jog jos institucijos ir savivalda to mokesčio gali nemokėti. Juk NT mokestis yra tas mokestis, iš kurio savivalda gyvena. Savivaldybės yra įpareigotos rūpintis infrastruktūra, keliais, mokyklomis, darželiais ir t.t. Pati savivaldybė galėtų nuspręsti, ką atleisti nuo mokesčio, o ką - ne. Pavyzdžiui, atleidžia Seimą, kuris yra valstybės institucija. Seimas nemokėtų to mokesčio. Atrodytų, kas čia tokio: iš vienos kišenės nepateks į kitą. Bet kai NT mokestis nepatenka į Vilniaus miesto savivaldybės biudžetą, kenčia pati savivaldybė. Seimas nepatenkintas, kad šalia jo esantis fontanas nesutvarkomas, o savivaldybė sako, kad nėra pinigų. O kiek dar galima rasti tokių pavyzdžių?“ - kalbėjo Seimo narys.

Be to, politiko nuomone, nekilnojamojo turto mokesčiu galima spręsti ir regionų vystymosi problemas.

„Man dar nebūnant Seimo nariu ne kartą teko lankytis Šveicarijoje. Ten įvairiose savivaldybėse NT mokestis yra pagrindinis biudžetų pajamų šaltinis. Tačiau tarp skirtingų savivaldybių skirtumai yra didžiuliai. Pavyzdžiui, Ciuriche NT mokesčiai yra milžiniški, nes per tą mokestį savivalda nori sumažinti miesto plėtrą. Tada žmonės ir galvoja: gal geriau jiems į sostinę nesikelti, nes ten labai dideli mokesčiai, gal geriau kur atokiau. Taip yra sprendžiamos šalies viduje esančios demografinės problemos. Juk Vilnius irgi plečiasi. Jei Vilniuje tarifai būtų vienokie, o Ignalinoje - kitokie, gal verslas būtų labiau motyvuotas rinktis provinciją“, - samprotavo K.Masiulis.

Cirkuliuos toje pačioje kišenėje

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) direktoriaus pavaduotojas savivaldybių finansų ir ekonomikos klausimais Rimantas Čapas sako, kad asociacija pritartų Seimo nario siūlymui panaikinti NT lengvatą savivaldai, nes jokios skriaudos ji nepajustų - NT mokestis už komercinės paskirties turtą yra mokamas į savivaldybių biudžetus. Todėl jį susimokėjusios savivaldybės vėliau pačios mokestį susigrąžintų.

„Asociacija sutinka su tuo įstatymo projektu, bet su viena sąlyga - kad būtų pakeistas savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo įstatymas ir jame būtų padaryta išlyga, kad dėl šito naujo mokesčio praplėtimo nebus mažinamas gyventojų pajamų mokesčio procentas, tenkantis savivaldybėms. Šiaip prognozuojame, kad jei būtų panaikinta lengvata, savivaldybės, ko gero, dažniausiai taikytų minimalų - 0,3 proc. - mokesčio tarifą, - aiškino asociacijos atstovas. - Savivaldybės ir pačios save nuo to mokesčio atleistų, mat dabar visi NT mokesčiai už komercinės paskirties turtą patenka į savivaldybių biudžetus. Taigi savivaldybės pačios sumokėtų mokestį į savo biudžetą. Tai pinigų judėjimas iš vienos kišenės į kitą - čia jokios problemos nėra susimokėti į savo kišenę. Tik iš gyventojų surenkamas NT mokestis už prabangų turtą, kurio vertė viršija 220 tūks. eurų, patenka į valstybės biudžetą.“

Nors pinigai ir cirkuliuotų toje pačioje kišenėje, R.Čapo teigimu, lengvatos panaikinimas netaptų vien formalumu, mat atsirastų du nauji NT mokesčio mokėtojai - Lietuvos bankas ir valstybinės institucijos. „Iš jų kišenės jau būtų išimta“, - sakė jis.

Tiesa, dėl išnuomoto savivaldybių turto esą gali kilti ir problemų. LSA Seimui, Vyriausybei ir prezidentei jau suskubo išsiųsti kreipimąsi, kuriame nerimauja, kad „mokestinių sąlygų pakeitimus teks taikyti jau pasirašytoms sutartims, o tai paskatins nuomininkų sutartinių prievolių nevykdymą ar mokestinių ginčų atsiradimą“. Be to, mokesčio įvedimas sąlygotų įsipareigojimų pakeitimus nuomininkui sutartyse (tiek nuompinigių pokyčius, tiek numatytų investicijų atsisakymus)“.

Baiminamasi ir dėl to, kad pagal siūlomus teisės akto pakeitimus būtų apmokestintos ir savivaldybių viešosios įstaigos, teikiančios sveikatinimo paslaugas pagal pasirašytas panaudos sutartis ir naudojančios savivaldybių nekilnojamąjį turtą. „Tai padidins teikiamų paslaugų kainas ir sukels žmonių nepasitenkinimą, sumažins jų galimybes pasinaudoti kvalifikuota medicinos konsultantų bei efektyvia diagnostine pagalba, o tai ypač atsilieps socialiai jautriausiai visuomenės daliai - neįgaliesiems, pensininkams, bedarbiams“, - savo poziciją dėsto LSA.

Prabangus turtas krauna pelną, o mokesčių nemoka

Tarp valstybinėms institucijoms priklausančio NT turto yra ir išties prabangaus, esančio kurortinėse vietose - Palangoje, Druskininkuose ar Molėtuose. Nei už prabangius mokymo centrus, labiau primenančius SPA, nei už vaiduokliais tapusius žinybinius poilsio namus mokesčių nemoka.

Štai Molėtuose, ant Želvos ežero kranto, veikia Nacionalinei teismų administracijai perduotas teismų sistemos darbuotojų mokymo centras, prieš dešimtmetį kainavęs 7 mln. litų. Vieta nėra eilinė, o pastatas taip pat - jame baseinas su kriokliu, suomiška pirtis, boulingas, biliardas, 50 vietų kavinė, moderni biblioteka, liukso kambariai. Kaip informavo Molėtų rajono savivaldybė, Nacionalinė teismų administracija už pastatą NT mokesčio mokėti neprivalo, nes yra biudžetinė įstaiga.

Krašto apsaugos ministerijai priklauso karininkų poilsio namai „Ramovė“ prestižinėje Palangos vietoje, Birutės alėjoje, netoli Tiškevičių rūmų parko. Vidaus reikalų ministerijai - Druskininkuose esantis VšĮ valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymo centras „Dainava“ su pirtimis, baseinu, sūkurine vonia, masažo kabinetais, poilsio salėmis. Taip pat ir Palangoje esantis poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“. Jame, be saunų, baseinų ir kaskadų, yra net sporto ir teniso aikštynai. Minėtas turtas taip pat neapmokestintas NT mokesčiu.

Lietuvos bankas, kuriam siūloma panaikinti NT mokesčio lengvatą, kadaise taip pat galėjo pasigirti turintis ne vieną poilsiavietę Palangoje, Druskininkuose ir Molėtuose. Tačiau 2011 m. šalies centrinio banko pastatai Ščiurio kaime, prie Baltųjų Lakajų ežero, Druskininkuose, Čiurlionio g., ir Palangoje, Maironio g., perduoti Valstybės turto fondui (dabar - Turto bankui).

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“