Seime pristatytas „Maršalo planas“ Ukrainai

Iniciatyvą pernai iškėlė buvę premjerai konservatorius Andrius Kubilius ir socialdemokratų darbo frakcijos narys, seimo vicepirmininkas Gediminas Kirkilas, aplankę daugelį svarbiausių Vakarų Europos sostinių.

Pagal šį planą Ukrainai per dešimtmetį siūloma skirti 50 mlrd. eurų, investicijas nukreipiant į smulkųjį ir vidutinį verslą.

Lietuvos politikai ir diplomatai siekia, kad parama planui būtų pareikšta lapkritį vyksiančio bendrijos rytų partnerystės viršūnių susitikime.

Ukrainos ambasadoriaus Lietuvoje teigimu, ES finansinės paramos planui Ukrainai, neformaliai vadinamam naujuoju Maršalo planu, europiniu padėjo tapti Lietuva. Dėmesį šiam planui pradėjo skirti ir Lietuvos vyriausybė.

„Esmė ta, kad mums rūpi ir labai svarbu, kad ta parama, kuri patenka į Ukrainą, būtų labai efektyvi, kad donorai noriai ten skirtų lėšas, kad jų negąsdintų ta biurokratija. (...) Laikas nėra mūsų sąjungininkas, nes žmonės pavargę nuo karo, nuo biurokratijos nuo nepriteklių. Mes, jei tik stebėsim ir nedidinsim apsukų pagalbai, tai vargu, ar bus ta sėkmė Ukrainai, o tuo pat ir metu ir sėkmė ES. Nes Ukrainos sėkmė iš tikrųjų priklauso ir mūsų politikos patikimumas ir ilgaamžiškumas.

Kas slypi šiame plane Ukrainai, kad tie resursai, kurie ir dabar patenka iš donorų, nacionaliniais kanalais, būtų tvarkomi skaidriai, kad būtų užtikrinta priežiūra ir tarptautinė, kad būtų pritrauktos institucijos finansinės, kaip bankai, Tarptautinis valiutos fondas ir kiti. Kad visa tai būtų apjungta ir be abejo dalyvaujant Europos komisijai“, – teigia užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.